SAULĖTEKIO NERAMIĄ VALANDĄ
kai nieko nebeliks
tiktai akimirka
prie žodžių grįšiu
prie surizgusių šaknų
gyvybės sulčių ieškančių
bet ar pavyks apčiuopti
Jų galybės esmę –
ŠVIESOS NEMATANT
KILT Į ŠVIESĄ
koks amžinas
gražus ir geras pašaukimas
vidudienio triukšmingam siautuly
vidurnakčio ramybėje
tik pajunti
suvirpiant sujudant kažkur
giliausiame sielos plotelyje
kieno akivaizdoje stovi
šią atsiskaitymo akimirką
kodėl be paliovos kartojama
neįminta mįslė –
ŠVIESOS NEMATANT
KILT Į ŠVIESĄ
r.n.
Nors pasirašo tik ,,r.n.“ aš suprantu, kad tai yra Romualdo Norkaus eilutės, išspausdintos jo ,,Santaros“ žurnalo (201/202) paskutiniame 116 puslapyje su nuotrauka ,,Saulėtekis Nidoje“.
Kiekvienas savaip interpretuojame tai, ką perskaitome. Man ta ,,saulėtekio nerami valanda“ – vidinis kolegos žurnalisto, vertėjo, žurnalo ir knygų leidėjo balsas apie save ir nesibaigiantį kūrybinį gyvenimą, vis pastebint naujus reiškinius ir surandant naujus praeities lobius.
Romualdas Norkus – pavyzdys jaunajai kartai, koks, baigęs Vilniaus universitete žurnalistiką, turi būti ištikimas savo profesijai. Pradėjęs 1969-taisiais jaunimo laikraštyje rengti kultūros puslapį ,,Versmė“, išėjo redaguoti ,,Ekrano naujienas“ ir ,,Kiną“, buvo ,,Nemuno“ žurnalo ats. sekretorius ir meno skyriaus vedėjas, parašė kelias esė ir poezijos knygas.
Po dviejų dešimtmečių ,,tarnavimo“ kitiems, 1989-taisiais Kaune jis įkūrė kultūros žurnalą ,,Santara“, kurį iki šiol vienas redaguoja ir leidžia savo lėšomis. Kolegos įkurta ,,Santaros“ leidykla, išleido net 265 žinomų autorių knygas. .
Žurnalistikoje 54-eri, žurnalą leidžia jau 34-eri metai – aštuoniasdešimtuosius einantis žurnalistas legenda Romualdas Norkus, žemaitis, gimęs po ožiaragio ženklu, sausio 18-tąją, kaip ir aš, beje… Gal visi tą dieną pasirodę pasaulyje yra darboholikai, nes kažkada pradėję – vis negali sustot !
