LŽS nario, kauniečio fotografo Teodoro Biliūno atsisveikinimo žodis apie Tėtį…

,,Medicinos darbuotojų dieną, mus paliko mano tėtis, gydytojas traumatologas – ortopedas Mykolas Biliūnas. Žmogus, kuris iki paskutinės akimirkos stengėsi padėti visiems, bet negalvojęs apie savo problemas. 

Mykolas pragyveno turiningą ir audringą gyvenimą nuo pokario, studijų Medicinos institute, darbo Palangoje ir Kaune iki vadovavimo Raudojo kryžiaus ligoninei.

Nuo linksmybių kurortų ir Kauno restoranuose iki darbo Žaslių avarijos vietoje ir vadovavimo Kauno apskrities medikų štabui ekstremalioms situacijoms 1991 sausio įvykių metu, kai išėjęs iš namų grįžo po trijų savaičių.

Jis pažinojo visus ir jį pažinojo visi. Į jį galėjo kreiptis ir benamis, ir olimpinis čempionas ir jo pagalbos visada sulaukdavo.

Mykolas – vienas iš tų kelių žmonių, dėka kurių, aš dabar esu tuo kuo esu.

Ačiū Tau už viską!”

 

Ir vėl apie tėvą, šįkart literatūros terminais – klausimui: ar jis savo gyvenimo romane būtų teigiamas ar neigiamas personažas? Deja, jau vien dėl to, kad jis dėl manęs būtų ėjęs į vandenį ir į ugnį, negaliu atsakyti ir jaučiuosi nusikaltęs tai klausdamas. 

   Alfonsas Nyla – Niliūnas, 1959 m.

Panašūs straipsniai