Kauno žurnalistai - LZS Kauno apskrities skyrius - Kaip žiniasklaida atspindi „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas ir kodėl tai žalinga patiems vyrams ir moterims?

Kaip žiniasklaida atspindi „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas ir kodėl tai žalinga patiems vyrams ir moterims?

Žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas" ištyrė, kaip Lietuvos žiniasklaidoje atrodo profesinis orientavimas ir profesijų bei užimamų pareigų pasiskirstymas pagal lytis. Spaudos bei interneto straipsniuose, radijo ir televizijos naujienose pasimatė aiškiai įtvirtintos „vyriškos" ir „moteriškos" profesijos, su jomis susijęs kontekstas bei giluminės problemos, kenkiančios patiems vyrams bei moterims.

POPULIARIAUSIOS PAREIGOS IR PROFESIJOS

Daugiausiai aptikta „vadovo" ir „vadovės" paminėjimų: 412,4 tūkst. permetus, iš jų vyriška gimine 68 proc. paminėjimų, moteriška gimine - 32 proc.; „prezidentas" ir „prezidentė" - 236 tūkst. paminėjimų (93 proc. vyr. g., 7 proc. mot. g.); „direktorius" ir „direktorė" - 192,4 tūkst. paminėjimų (71 proc. vyr. g., 29 proc. mot. g.), „meras" ir „merė" - 92 tūkst. paminėjimų (95 proc. vyr. g. ir 5 proc. mot. g.).

Žiūrint ne pareigas, o profesijas - dažniausiai žiniasklaidoje randama „mokytojas" ir „mokytoja" - 57,2 tūkst. paminėjimų (35 proc. vyr. g. ir 65 proc. mot. g.); „inžinierius" ir „inžinierė" - beveik 12 tūkst. paminėjimų per metus (94 proc. vyr. g. ir 6 proc. mot. g.); „vadybininkas" ir „vadybininkė" - 8,5 tūkst. paminėjimų (70 proc. vyr. g. ir 30 proc. mot. g.), „chirurgas" ir „chirurgė" - 5,2 tūkst. paminėjimų (92 proc. vyr. g. ir 8 proc. mot. g.).

„Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine. Tai rodo, kad šiose profesijose absoliučiai dominuoja vyrai. Vienetiniai atvejai, kai radome paminėjimų, pavyzdžiui, „elektrikė" - herojės buvo papasakoti kaip juokas: „pasirinkau energetikos studijas ir juokiausi, kad dirbsiu elektrike", - pasakoja „Mediaskopo" duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.

Kaip ryškiai „moteriškos" profesijos žiniasklaidoje matomos: kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė. Absoliuti dauguma jų pateikiamos kaip „moteriškos" profesijos, išskyrus, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos ar bendrovių informaciją, kai kalbama apie laisvas darbo vietas ir ieškomus darbuotojus - tada šios specialybės vadinamos vyriškąja gimine, normine kalba.

„Jeigu vadinamą „moterišką" specialybę pasirenka vyrai, pavyzdžiui - kosmetologai, manikiūrininkai, kirpėjai - jie žiniasklaidoje pristatomi kaip išskirtiniai, ypatingesni, dažnai ir kaip dirbantys su garsenybėmis", - už skaičių slypintį kontekstą apibūdina „Mediaskopo" duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

Žiniasklaidoje atsispindi ir viešojoje erdvėje matomos tendencijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitęs kvietimas moterims mokytis programavimo išaugino ir tokių paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje kiekį: „programuotojas" ir „programuotoja" paminėta 2,3 tūkst. kartų, iš jų 61 proc. paminėjimų vyriška gimine ir 39 proc. moteriška gimine.

KODĖL PROFESINĖ ATSKIRTIS YRA ŽALINGA?

„Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta". Toks ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai - mažesni. Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms", - atkreipia dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė.

Profesinis orientavimas prasideda labai anksti - pirmosios pamokos vyksta per žaislus: mergaitėms dovanojamos lėlės, buities darbų įtaisai, berniukams - transporto priemonės, konstruktoriai. Taip nuo mažens vaikai lavina skirtingus gebėjimus.

„Žaidimuose atsispindi ir socialinis vaidmuo: mergaitės nuo mažens matomos kaip atsakingos už privačią sritį - tarpasmeninius santykius, rūpestį kitais, namais, berniukai atsakingi už viešąją sritį, atstovavimą, sprendimų priėmimą. Visa tai susiveda į darbo rinkoje matomą statistiką: moterys ir vyrai pasirenka profesijas, kurios atitinka lyčiai priskirtus vaidmenis. Kaip rodo žiniasklaidos analizė, net kalboje yra įtvirtintos labai aiškiai „vyriškos" ir „moteriškos" profesijų sritys. Vaikai retai turi galimybę profesijų pažinimui skirtuose plakatuose pamatyti inžinierę, pilotę, slaugą, baleto šokėją ir pan. Todėl dažnas net neįsivaizduoja, kad gali ieškoti santechnikės ar elektrikės, žiniasklaidoje retai naudojami ir chirurgė ar informatikė", - „Mediaskopo" tyrimo rezultatus komentuoja V. Gabrieliūtė.

Kalba atspindi visuomenėje nusistovėjusias normas ir formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra „normalu" ir priimtina, todėl, pasak V. Gabrieliūtės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios lyties daiktavardžius naudojame, kai kalbame apie profesijas ir pareigas. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą, visų pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai gali būti išreiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, tačiau kai pradedame kalbėti apie feminizuotas profesijų sritis, nejučia daug dažniau sakome valytoja ar slaugytoja, o tokiems žodžiams kaip kambarinė ar auklė net patogaus (ausiai įprasto) žodžio lietuvių kaboje neturime.

„Štai ką tik įvykusių rinkimų metu retai girdėjome, kad vyksta ne tik merų, bet ir merių rinkimai. Tokia praktika nėra įtrauki, nes pateikia visuomenę kaip vienalytę, paslepia moterų istorijas ir patirtis", - pastebi V. Gabrieliūtė.

VYRŲ IR MOTERŲ STUDIJŲ PASIRINKIMAI

Lietuvos duomenys rodo, kad renkantis studijas smarkiai išsiskiria moterų ir vyrų pasirinkimai. Tai sukuria profesinę atskirtį pagal lytį: pavyzdžiui, vaikinai 6 kartus dažniau renkasi informacinių technologijų studijas, 4 kartus dažniau inžinerinio profilio profesijas; merginos 3-4 kartus dažniau renkasi sveikatos priežiūros ir 2-3 kartus dažniau švietimo srities studijas.

Lietuvos universitetuose tarp studijuojančiųjų kalbas ir žurnalistiką vyrai sudaro 18 procentų. Vyrų dominuojamose profesijose - informacijos ir ryšio technologijose, inžinerijoje ir inžinerinėse profesijose, architektūroje ir statyboje - moterys sudaro atitinkamai 13,5 proc., 21 proc. ir 23 procentus.

REKOMENDACIJOS

Kadangi tekstai, garso ir vaizdo pranešimai turi didžiulę įtaką, lygių galimybių integravimo ekspertė pataria juos rengiant vadovautis lyčiai įtraukia strategija, kai tekste naudojame abiejų lyčių galūnes arba rašome tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės žodžius. Tai leidžia tekstą suvokti atskleidžiant abiejų lyčių patirtis.

„Rekomenduoju galūnes kaitalioti, pavyzdžiui: vieną kartą tekste rašyti ekspertės (-ai), kitą kartą: ekspertai (-ės), o kartais - ekspertai ir ekspertės ir pan. Tekste pateikiamas pozicionavimas lyčių aspektu ir „veikėjų" patirtys taip pat daro įtaką mūsų išankstinėms nuostatoms apie vyrų ir moterų vaidmenis, gebėjimus, atliekamų veiksmų ar darbų svarbą", - sako lygių galimybių integravimo ekspertė.

Ji pabrėžia ir svarbų darbdavių indėlį kuriant pokytį, kuris nebekeltų žalos nei vyrams, nei moterims. Pavyzdžiui, darbo skelbimuose naudoti abiejų lyčių galūnes, apgalvoti, kaip atrodys vaizdinės priemonės, kas dažnai aktualu viešinant skelbimą socialiniuose tinkluose. „Paveikslėliai ir nuotraukos rengiant darbo skelbimą yra labai svarbios, nes jos parodo mūsų lūkestį, kokio kandidato (-ės) tikimės: todėl verta atvaizduoti žmonių įvairovę", - akcentuoja V. Gabrieliūtė.

APIE TYRIMĄ

Šiai žiniasklaidos analizei „Mediaskopas" išnagrinėjo 750 šaltinių: nacionalinių ir regioninių leidinių, interneto bei naujienų agentūrų straipsnių, radijo ir televizijos pranešimų nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 22 dienos. Analizės metu nagrinėti raktažodžiai, labiausiai susiję su profesine atskirtimi pagal lytį. Šiuo tyrimu žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas" prisideda prie kovo mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdomos sąmoningumo didinimo kampanijos „Lygiadieniai.lt", kuria siekiama atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą lyčių nelygybės žalą vyrams ir moterims bei kaip galime ją sumažinti.

Daugiau informacijos:

Vilūnė Kairienė,

„Mediaskopo" duomenų sprendimų ir analizės vadovė,

el.p. vilune.kairiene@mediaskopas.lt

Vilma Gabrieliūtė,

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertė,

el.p. vilma.gabrieliute@lygybe.lt

AUDRONE NUGARAITĖ:

GERUMO KOMUNIKACIJA

Penktadienis - diena, kai skubame į laisvės nišas, kad vėl pajustume gamtos ir savo gerovės bangas. Su kokia nuostata pasitinkame poilsiadienį, kad jis taptų naujos energijos savotišku gimtadieniu?

***

Šiandienos nuostata

Visi esame gražūs savo vidumi, jeigu norime tokiais būti. Aplinką matome pagal savo nuotaiką. Vertinimas slypi mumyse. Nuotaika priklauso ir nuo mūsų gyvenimo aplinkos, bet mes esame jos valdytojai, gebantys problemas paversti galimybėmis. Pozityvumas yra mūsų energijos kūrėjas, o gera nuotaika -mūsų kiekvienos dienos sėkmė. Pasipuoškime.

***

Mūsų galia prasideda svajone, nes svajonių turintis žmogus yra išmanus. Svajoti, tai ne tik kurti, bet ir jas įgyvendinus būti tvirtesniu ir geresniu. Svajoti- tai suteikti sau sparnus ir pasiekti norimus rezultatus. Svajokime.

***

Savaitės išmintis

"Aš noriu daryti stebuklus, net jeigu turiu mažiau gyvenime ramybės nei kiti žmonės." L. da Vinči (Geroji naujiena)

***

Gyvenimas-dviejų dėmenų kaita: sudėtinga/paprasta. Sudėtinga, nes viskas nuolat keičiasi, paprasta- visada yra išeičių iš nesėkmių. Norėdami gerai jaustis, turime prisitaikyti prie kaitos ir žvelgti plačiau. Išmokime būti.

***

Kasdienybės kelionėse mus lydi sėkmė ir nesėkmė.Todėl svarbu teisingai reaguoti į nepalankias situacijas.Tai prasideda nuo požiūrio ir mąstymo kaitos į tokius dalykus, netgi darant juos sau naudingais. Veikti čia ir dabar.

***

Birželio 1 d.

Tarptautinė vaikų gynimo diena

Vasaros pradžia

Birželis, liepa, rugpjūtis, tai ne tik saulė, vėjas ir liūtys. Mes atverčiame vasaros jausmų knygą, kurioje gausu vilčių ir norų. Juos, bėgdami vasaros dienų puslapiais, darysime savo gyvenimo norimu svoriu. Spindėkime nuostabia vasaros malonumų šviesa. Būkime sau ir kitiems meilės ir gerumo platuma, kai bendravimas ir pagarba laimina mūsų vilčių išsipildymą ir džiugina dvasine jausena. Gera pradžia, pusė darbo. Pradėkite jau nuo šiandien.

***

Pavasaris - dosni metų dovana. Ilgėjanti diena ir laukta šiluma. Jis ne tik atgimusi gamta. Tai amžinas stebuklas pasidžiaugti ir savo sielos atgaiva. Svarbiausia, kad pavasario jėga būtų mūsų dvasios potencialas ir tolesnės gyvenimo kelionės vasaros takais nuostabus emocinis vadovas. Paskutinė pavasario diena- kaip vidinės būsenos gerų rezultatų visuma. Einame toliau.

***

"Tik vienas dalykas gali padaryti svajonę neįgyvendinamą - tai baimė, kad nepasiseks. Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas daro gyvenimą įdomų. Kovok už savo svajones ir tavo svajonės kovos už tave." P. Koelas

***

Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena

Mums nurodė dar vieną konkrečią dieną atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Rūpintis brangiausiu savo turtu, kad metams bėgant jo nepritrūktų. Sveiki esame tada, kai nejaučiame, kad yra sveikata. Ji bus gera, kai ne tik save žiūresime, bet ir pozityviai mąstydami tuo kitus užkrėsime.

***

Sekminės - džiaugiamės gamta, mūsų geros jausenos ir sveikatos puoselėtoja.

***

Šeštadienis, savaitės pabaiga. Tegul ji būna tiesi nuoroda į savaitgalio erdves. Kur mes ne tik pailsėsime, bet savo pozityvumu ir gerumu kitus užkrėsime. Tegul plinta virusas ir virsta gerumo pandemija.

***

Gegužės 26 d.

Europinė kaimynų diena

Ar susimąstome kada, kad geri kaimynai yra dovana?

Juk svarbu ne tik turėti su kuo pakalbėti, bet svarbiausia jais pasitikėti. Pažinkime geriau vieni kitus, kad pajustume bendrystę, ir bendravimas suteiktų mums tikrus draugus. Kaimynuokimės.

***

Nuo mūsų priklauso, koks bus mūsų pasaulis. Gebėkime džiaugtis gyvenimu, kiekvienu veiksmu.

***

Mūsų vidinis pasaulis ir išvaizda. Bendravimas su kitais, vidinė harmonija mus daro gražesniais. Puoselėdami emocinį vidų, turime savęs nuolat paklausti ar esu laimingas, jeigu ne, ką reikia keisti? Bendraukime su savimi.

***

Sekmadienio rytą gegutė kukuoja ir pinigėlis ramiai kišenę supuoja. Alyvos vėl nudžiugino savo gražumu. Ne tik pasidabino įspūdinga puokšte, bet ir patvirtino penkialapiu žiedeliu, kad einame sėkmės ir laimės keliu. Keliaujame toliau į ateities tolius.

***

Vidinis balsas - mūsų tapatybės dalis. Jis padeda įvertinti praeitį, suprasti dabartį ir planuoti ateitį. Jis priešas, jeigu pataria negatyviai. Draugas, padedantis siekti savo tikslų ir įgyvendinti svajones. Išgirskime savo balsą.

***

egužės 17 d.

Pasaulinė informacinės visuomenės diena

Pasaulinė hipertenzijos diena

Kraujospūdis - galia, spaudžianti mūsų arterijų sieneles. Didelis spaudimas - netikėtos pasekmės. Tai atvejis, kai daug yra blogai. Kuo žemesnį spaudimą turime, tuo ilgiau gyvename. Pažinkime save, žinokime savo kraujospūdžio jėgą ir taip suteikime sau naują spėką. Sveikuokime.

***

Gegužės 16 d.

Pasaulinė taikaus gyvenimo kartu diena

Tarptautinė šviesos diena

Šviesos svarba ir reikšmė mūsų aplinkoje. Energetika, menas, medicina. Visur tai būdas judėti pirmyn ir daryti norimus dalykus. Tačiau svarbiausia turėti vidinę šviesą savyje, nes šviesus žmogus traukia kitus savo nuoširdumu ir dvasine šiluma. Švieskime.

***

Savaitės išmintis

"Pirma - pagarbos faktui ir ištikimybės vertybei, kurios sutaikytų šias abi sferas; antra- teorinio jautrumo žmonijos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai, lydimo empatija pagrįsto santykio su žmogumi. Tai daugiau nei talentas ir kompetencija. Tai pagarbi išmintis." Leonidas Donskis

***

Gegužės 15 d.

Tarptautinė šeimos diena

Namai tai ne tik gyvenamoji vieta. Tai bendros vertybės, atsakomybė ir pagarba. Džiaugsmas būti su artimaisiais kartu, bendrauti ir eiti laimingai gyvenimo keliu. Laimė mylėti ir būti mylimam, dvasiškai save pakylėti ir gerumu kitus apdovanoti.

***

Gegužės 13 d.

Meilės diena, deivės Mildos šventė

Tulpių žydėjimo diena

Pasaulinė kokteilių diena

Dar viena diena, kai mūsų gyvenimo kokteilyje galime mėgautis pražydusių tulpių gražuma. Pasiklausyti gegutės kukavimo ir pasidžiaugti deivės Mildos meilės artuma. Juk gyvenimas -tai meilė. Kaip gėlė neauga be saulės, taip ir mes negalime gyventi be meilės. Meilė akimirksniu keičia mūsų dvasinį pasaulį. Ji burtininkė, gaivinanti sielą ir daranti gyvenimą švytinčia saule.

***

Pagarba artimiesiems, gamtai, žmonėms prasideda nuo pagarbos sau. Tai mums leidžia ne tik atleisti sau praeities nesėkmes. Pagarba sau skatina mylėti gyvenimą, džiaugtis kiekviena akimirka ir dalintis pozityvumu.

***

Mes ir apibendrinimai. Jie kaip mūsų patirtis, tai yra darome kaip esame įpratę. Jie supaprastina mūsų veiklas. Gali ir riboti, jei kartą nepavyko, manome, kad jau iš viso nepavyks. Apibendrinimas lemia mūsų veiksmus ir kokybę.

***

Mūsų nuostatos. Pradžioje tai idėja, kurią pritaikome vertinti tikrovę.Ieškome palaikymo savo nuostatoms. Jos suteikia galios ar varžo? Norėdami būti savo gyvenimo valdovais, turime kontroliuoti nuostatas. Aš galiu.

Gegužės 3 d.

Pasaulinė spaudos laisvės diena

Saulės diena

Kas yra man saulė? Atsakykime ir bus lengviau šitame pasaulyje. Vakare ją palydime į debesis miegoti. Rytą ji mus kelia toliau savo gyvenimo vagą vagoti. Todėl jeigu ir jaučiamės blogai, save nuteikime, kad saulė vėl pakils ir savo nuostabiais spinduliais ne tik šešėlių pridarys, bet ir stiprybės mums suteiks.

Savaitės išmintis

"Varpas nebus varpas, kol nepradėsi juo skambinti. Daina nebus daina, kol jos nesudainuosi. Ir meilė tavo širdyje ten atsirado ne tam, kad tiesiog stovėtų. Meilė nėra meilė, kol jos neatiduosi." O. Hammersteinas

***

Sveika, Geguže, vėl mus aplankei.

Žiedų lietumis palaistei, šalna žemę pabalinai, laukų ir medžių žaluma pradžiuginai. Tegul gamtos prabudimas bus ne tik vasaros laukimas, bet pirmiausia mūsų dvasios atgimimas. Nuostabūs jausmai slypi mumyse, tik reikia gebėti juos išlaisvinti, pajusti darną ir stiprybę savyje. Ir tuo džiaugtis ne tik patiems, bet ir negailėti gerumo kitiems.

Su gegutės mėnesiu.

***

Balandžio 30 d.

Tarptautinė džiazo diena

Ar susimąstėme, kas yra muzika mūsų kasdienybės veikloje? Muzika- tai mūsų jausmų oazė be sienų ir apribojimų būti savyje.

Muzika yra universali kalba, išreikšti tai, ko žodžiais negali pasakyti. Tai būdas svajoti, dvasiškai atgimti, atsipalaiduoti ir mylėti,

Naujovė, verčianti žavėtis praeitimi, ir visa tai pajusti širdimi. Klausant jos ne tik skausmo ar dvasios nerimo nejausti.

***

Esame skirtingi. Bendraudami su įvairiais žmonėmis, patiriame skirtingų emocijų. Svarbiausia yra į pyktį neatsakyti pykčiu. Tai nelengva, bet įvertinę pasekmes, būdami pozityvūs padedame pirmiausia sau. Geros jausenos.

	2023 m. birželio 11 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS IR JO ,,SPARNUOTA VASARA" KOLEGOS RAŠĖ... ,,KŪRĖJAS" Jam ieškojimų karštis - Beprotybė žiauri: - Ko dar siekti? Kur veržtis, jeigu viską turi?! MIKROGENIJUS Jį talentingu daug kas pavadina, Jis kolektyvą, sako, vienija... Vidutinybėmis save apsisodino, Kad tarpe jų pats būtų genijum. ANT PEGASO BE GALVOS Jis drebėdamas žirgelį kaso, Nes balne išsėdis vos ne vos. Kas iš to, kad kiurkso ant Pegaso, Jeigu raitelis pats...be galvos!? TUŠČIAKALBIS Jis trata Už kulkosvaidį smagiau. Neįsiterpsi pasakyti: - Gal jau gana?! Tylėdamas pasako kitas Daug daugiau, Negu jis Savo žodžių lavina. KAS MUS PAŽĮSTA Savais bičiuliais Gyreis taip ilgai, Kad Man jau mintys Skverbiasi nesmagios: Geriausiai mus pažįsta Ne draugai, Bet liežuvautojai, Skundimai, Vagys! NEŽINIA Daug ką žemėj pažinai: Laimę, džiaugsmą, meilę... Tik lig šiolei nežinai, Ar savam tu kaily!.. LŽS Kauno skyriaus narys PETRAS ŽEMKAUSKAS (1926 - 2018). LŽS ir LDS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai	Kaip žiniasklaida atspindi „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas ir kodėl tai žalinga patiems vyrams ir moterims? Žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas" ištyrė, kaip Lietuvos žiniasklaidoje atrodo profesinis orientavimas ir profesijų bei užimamų pareigų pasiskirstymas pagal lytis. Spaudos bei interneto straipsniuose, radijo ir televizijos naujienose pasimatė aiškiai įtvirtintos „vyriškos" ir „moteriškos" profesijos, su jomis susijęs kontekstas bei giluminės problemos, kenkiančios patiems vyrams bei moterims. POPULIARIAUSIOS PAREIGOS IR PROFESIJOS Daugiausiai aptikta „vadovo" ir „vadovės" paminėjimų: 412,4 tūkst. permetus, iš jų vyriška gimine 68 proc. paminėjimų, moteriška gimine - 32 proc.; „prezidentas" ir „prezidentė" - 236 tūkst. paminėjimų (93 proc. vyr. g., 7 proc. mot. g.); „direktorius" ir „direktorė" - 192,4 tūkst. paminėjimų (71 proc. vyr. g., 29 proc. mot. g.), „meras" ir „merė" - 92 tūkst. paminėjimų (95 proc. vyr. g. ir 5 proc. mot. g.). Žiūrint ne pareigas, o profesijas - dažniausiai žiniasklaidoje randama „mokytojas" ir „mokytoja" - 57,2 tūkst. paminėjimų (35 proc. vyr. g. ir 65 proc. mot. g.); „inžinierius" ir „inžinierė" - beveik 12 tūkst. paminėjimų per metus (94 proc. vyr. g. ir 6 proc. mot. g.); „vadybininkas" ir „vadybininkė" - 8,5 tūkst. paminėjimų (70 proc. vyr. g. ir 30 proc. mot. g.), „chirurgas" ir „chirurgė" - 5,2 tūkst. paminėjimų (92 proc. vyr. g. ir 8 proc. mot. g.). „Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine. Tai rodo, kad šiose profesijose absoliučiai dominuoja vyrai. Vienetiniai atvejai, kai radome paminėjimų, pavyzdžiui, „elektrikė" - herojės buvo papasakoti kaip juokas: „pasirinkau energetikos studijas ir juokiausi, kad dirbsiu elektrike", - pasakoja „Mediaskopo" duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė. Kaip ryškiai „moteriškos" profesijos žiniasklaidoje matomos: kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė. Absoliuti dauguma jų pateikiamos kaip „moteriškos" profesijos, išskyrus, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos ar bendrovių informaciją, kai kalbama apie laisvas darbo vietas ir ieškomus darbuotojus - tada šios specialybės vadinamos vyriškąja gimine, normine kalba. „Jeigu vadinamą „moterišką" specialybę pasirenka vyrai, pavyzdžiui - kosmetologai, manikiūrininkai, kirpėjai - jie žiniasklaidoje pristatomi kaip išskirtiniai, ypatingesni, dažnai ir kaip dirbantys su garsenybėmis", - už skaičių slypintį kontekstą apibūdina „Mediaskopo" duomenų sprendimų ir analizės vadovė. Žiniasklaidoje atsispindi ir viešojoje erdvėje matomos tendencijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitęs kvietimas moterims mokytis programavimo išaugino ir tokių paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje kiekį: „programuotojas" ir „programuotoja" paminėta 2,3 tūkst. kartų, iš jų 61 proc. paminėjimų vyriška gimine ir 39 proc. moteriška gimine. KODĖL PROFESINĖ ATSKIRTIS YRA ŽALINGA? „Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta". Toks ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai - mažesni. Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms", - atkreipia dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė. Profesinis orientavimas prasideda labai anksti - pirmosios pamokos vyksta per žaislus: mergaitėms dovanojamos lėlės, buities darbų įtaisai, berniukams - transporto priemonės, konstruktoriai. Taip nuo mažens vaikai lavina skirtingus gebėjimus. „Žaidimuose atsispindi ir socialinis vaidmuo: mergaitės nuo mažens matomos kaip atsakingos už privačią sritį - tarpasmeninius santykius, rūpestį kitais, namais, berniukai atsakingi už viešąją sritį, atstovavimą, sprendimų priėmimą. Visa tai susiveda į darbo rinkoje matomą statistiką: moterys ir vyrai pasirenka profesijas, kurios atitinka lyčiai priskirtus vaidmenis. Kaip rodo žiniasklaidos analizė, net kalboje yra įtvirtintos labai aiškiai „vyriškos" ir „moteriškos" profesijų sritys. Vaikai retai turi galimybę profesijų pažinimui skirtuose plakatuose pamatyti inžinierę, pilotę, slaugą, baleto šokėją ir pan. Todėl dažnas net neįsivaizduoja, kad gali ieškoti santechnikės ar elektrikės, žiniasklaidoje retai naudojami ir chirurgė ar informatikė", - „Mediaskopo" tyrimo rezultatus komentuoja V. Gabrieliūtė. Kalba atspindi visuomenėje nusistovėjusias normas ir formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra „normalu" ir priimtina, todėl, pasak V. Gabrieliūtės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios lyties daiktavardžius naudojame, kai kalbame apie profesijas ir pareigas. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą, visų pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai gali būti išreiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, tačiau kai pradedame kalbėti apie feminizuotas profesijų sritis, nejučia daug dažniau sakome valytoja ar slaugytoja, o tokiems žodžiams kaip kambarinė ar auklė net patogaus (ausiai įprasto) žodžio lietuvių kaboje neturime. „Štai ką tik įvykusių rinkimų metu retai girdėjome, kad vyksta ne tik merų, bet ir merių rinkimai. Tokia praktika nėra įtrauki, nes pateikia visuomenę kaip vienalytę, paslepia moterų istorijas ir patirtis", - pastebi V. Gabrieliūtė. VYRŲ IR MOTERŲ STUDIJŲ PASIRINKIMAI Lietuvos duomenys rodo, kad renkantis studijas smarkiai išsiskiria moterų ir vyrų pasirinkimai. Tai sukuria profesinę atskirtį pagal lytį: pavyzdžiui, vaikinai 6 kartus dažniau renkasi informacinių technologijų studijas, 4 kartus dažniau inžinerinio profilio profesijas; merginos 3-4 kartus dažniau renkasi sveikatos priežiūros ir 2-3 kartus dažniau švietimo srities studijas. Lietuvos universitetuose tarp studijuojančiųjų kalbas ir žurnalistiką vyrai sudaro 18 procentų. Vyrų dominuojamose profesijose - informacijos ir ryšio technologijose, inžinerijoje ir inžinerinėse profesijose, architektūroje ir statyboje - moterys sudaro atitinkamai 13,5 proc., 21 proc. ir 23 procentus. REKOMENDACIJOS Kadangi tekstai, garso ir vaizdo pranešimai turi didžiulę įtaką, lygių galimybių integravimo ekspertė pataria juos rengiant vadovautis lyčiai įtraukia strategija, kai tekste naudojame abiejų lyčių galūnes arba rašome tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės žodžius. Tai leidžia tekstą suvokti atskleidžiant abiejų lyčių patirtis. „Rekomenduoju galūnes kaitalioti, pavyzdžiui: vieną kartą tekste rašyti ekspertės (-ai), kitą kartą: ekspertai (-ės), o kartais - ekspertai ir ekspertės ir pan. Tekste pateikiamas pozicionavimas lyčių aspektu ir „veikėjų" patirtys taip pat daro įtaką mūsų išankstinėms nuostatoms apie vyrų ir moterų vaidmenis, gebėjimus, atliekamų veiksmų ar darbų svarbą", - sako lygių galimybių integravimo ekspertė. Ji pabrėžia ir svarbų darbdavių indėlį kuriant pokytį, kuris nebekeltų žalos nei vyrams, nei moterims. Pavyzdžiui, darbo skelbimuose naudoti abiejų lyčių galūnes, apgalvoti, kaip atrodys vaizdinės priemonės, kas dažnai aktualu viešinant skelbimą socialiniuose tinkluose. „Paveikslėliai ir nuotraukos rengiant darbo skelbimą yra labai svarbios, nes jos parodo mūsų lūkestį, kokio kandidato (-ės) tikimės: todėl verta atvaizduoti žmonių įvairovę", - akcentuoja V. Gabrieliūtė. APIE TYRIMĄ Šiai žiniasklaidos analizei „Mediaskopas" išnagrinėjo 750 šaltinių: nacionalinių ir regioninių leidinių, interneto bei naujienų agentūrų straipsnių, radijo ir televizijos pranešimų nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 22 dienos. Analizės metu nagrinėti raktažodžiai, labiausiai susiję su profesine atskirtimi pagal lytį. Šiuo tyrimu žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas" prisideda prie kovo mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdomos sąmoningumo didinimo kampanijos „Lygiadieniai.lt", kuria siekiama atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą lyčių nelygybės žalą vyrams ir moterims bei kaip galime ją sumažinti. Daugiau informacijos: Vilūnė Kairienė, „Mediaskopo" duomenų sprendimų ir analizės vadovė, el.p. vilune.kairiene@mediaskopas.lt Vilma Gabrieliūtė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertė, el.p. vilma.gabrieliute@lygybe.lt	AUDRONE NUGARAITĖ: GERUMO KOMUNIKACIJA Penktadienis - diena, kai skubame į laisvės nišas, kad vėl pajustume gamtos ir savo gerovės bangas. Su kokia nuostata pasitinkame poilsiadienį, kad jis taptų naujos energijos savotišku gimtadieniu? ***** Šiandienos nuostata Visi esame gražūs savo vidumi, jeigu norime tokiais būti. Aplinką matome pagal savo nuotaiką. Vertinimas slypi mumyse. Nuotaika priklauso ir nuo mūsų gyvenimo aplinkos, bet mes esame jos valdytojai, gebantys problemas paversti galimybėmis. Pozityvumas yra mūsų energijos kūrėjas, o gera nuotaika -mūsų kiekvienos dienos sėkmė. Pasipuoškime. *** Mūsų galia prasideda svajone, nes svajonių turintis žmogus yra išmanus. Svajoti, tai ne tik kurti, bet ir jas įgyvendinus būti tvirtesniu ir geresniu. Svajoti- tai suteikti sau sparnus ir pasiekti norimus rezultatus. Svajokime. *** Savaitės išmintis "Aš noriu daryti stebuklus, net jeigu turiu mažiau gyvenime ramybės nei kiti žmonės." L. da Vinči (Geroji naujiena) * Gyvenimas-dviejų dėmenų kaita: sudėtinga/paprasta. Sudėtinga, nes viskas nuolat keičiasi, paprasta- visada yra išeičių iš nesėkmių. Norėdami gerai jaustis, turime prisitaikyti prie kaitos ir žvelgti plačiau. Išmokime būti. * Kasdienybės kelionėse mus lydi sėkmė ir nesėkmė.Todėl svarbu teisingai reaguoti į nepalankias situacijas.Tai prasideda nuo požiūrio ir mąstymo kaitos į tokius dalykus, netgi darant juos sau naudingais. Veikti čia ir dabar. *** Birželio 1 d. Tarptautinė vaikų gynimo diena Vasaros pradžia Birželis, liepa, rugpjūtis, tai ne tik saulė, vėjas ir liūtys. Mes atverčiame vasaros jausmų knygą, kurioje gausu vilčių ir norų. Juos, bėgdami vasaros dienų puslapiais, darysime savo gyvenimo norimu svoriu. Spindėkime nuostabia vasaros malonumų šviesa. Būkime sau ir kitiems meilės ir gerumo platuma, kai bendravimas ir pagarba laimina mūsų vilčių išsipildymą ir džiugina dvasine jausena. Gera pradžia, pusė darbo. Pradėkite jau nuo šiandien. *** Pavasaris - dosni metų dovana. Ilgėjanti diena ir laukta šiluma. Jis ne tik atgimusi gamta. Tai amžinas stebuklas pasidžiaugti ir savo sielos atgaiva. Svarbiausia, kad pavasario jėga būtų mūsų dvasios potencialas ir tolesnės gyvenimo kelionės vasaros takais nuostabus emocinis vadovas. Paskutinė pavasario diena- kaip vidinės būsenos gerų rezultatų visuma. Einame toliau. * "Tik vienas dalykas gali padaryti svajonę neįgyvendinamą - tai baimė, kad nepasiseks. Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas daro gyvenimą įdomų. Kovok už savo svajones ir tavo svajonės kovos už tave." P. Koelas ***** Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena Mums nurodė dar vieną konkrečią dieną atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Rūpintis brangiausiu savo turtu, kad metams bėgant jo nepritrūktų. Sveiki esame tada, kai nejaučiame, kad yra sveikata. Ji bus gera, kai ne tik save žiūresime, bet ir pozityviai mąstydami tuo kitus užkrėsime. *** Sekminės - džiaugiamės gamta, mūsų geros jausenos ir sveikatos puoselėtoja. *** Šeštadienis, savaitės pabaiga. Tegul ji būna tiesi nuoroda į savaitgalio erdves. Kur mes ne tik pailsėsime, bet savo pozityvumu ir gerumu kitus užkrėsime. Tegul plinta virusas ir virsta gerumo pandemija. * Gegužės 26 d. Europinė kaimynų diena Ar susimąstome kada, kad geri kaimynai yra dovana? Juk svarbu ne tik turėti su kuo pakalbėti, bet svarbiausia jais pasitikėti. Pažinkime geriau vieni kitus, kad pajustume bendrystę, ir bendravimas suteiktų mums tikrus draugus. Kaimynuokimės. * Nuo mūsų priklauso, koks bus mūsų pasaulis. Gebėkime džiaugtis gyvenimu, kiekvienu veiksmu. *** Mūsų vidinis pasaulis ir išvaizda. Bendravimas su kitais, vidinė harmonija mus daro gražesniais. Puoselėdami emocinį vidų, turime savęs nuolat paklausti ar esu laimingas, jeigu ne, ką reikia keisti? Bendraukime su savimi. *** Sekmadienio rytą gegutė kukuoja ir pinigėlis ramiai kišenę supuoja. Alyvos vėl nudžiugino savo gražumu. Ne tik pasidabino įspūdinga puokšte, bet ir patvirtino penkialapiu žiedeliu, kad einame sėkmės ir laimės keliu. Keliaujame toliau į ateities tolius. *** Vidinis balsas - mūsų tapatybės dalis. Jis padeda įvertinti praeitį, suprasti dabartį ir planuoti ateitį. Jis priešas, jeigu pataria negatyviai. Draugas, padedantis siekti savo tikslų ir įgyvendinti svajones. Išgirskime savo balsą. *** egužės 17 d. Pasaulinė informacinės visuomenės diena Pasaulinė hipertenzijos diena Kraujospūdis - galia, spaudžianti mūsų arterijų sieneles. Didelis spaudimas - netikėtos pasekmės. Tai atvejis, kai daug yra blogai. Kuo žemesnį spaudimą turime, tuo ilgiau gyvename. Pažinkime save, žinokime savo kraujospūdžio jėgą ir taip suteikime sau naują spėką. Sveikuokime. *** Gegužės 16 d. Pasaulinė taikaus gyvenimo kartu diena Tarptautinė šviesos diena Šviesos svarba ir reikšmė mūsų aplinkoje. Energetika, menas, medicina. Visur tai būdas judėti pirmyn ir daryti norimus dalykus. Tačiau svarbiausia turėti vidinę šviesą savyje, nes šviesus žmogus traukia kitus savo nuoširdumu ir dvasine šiluma. Švieskime. *** Savaitės išmintis "Pirma - pagarbos faktui ir ištikimybės vertybei, kurios sutaikytų šias abi sferas; antra- teorinio jautrumo žmonijos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai, lydimo empatija pagrįsto santykio su žmogumi. Tai daugiau nei talentas ir kompetencija. Tai pagarbi išmintis." Leonidas Donskis *** Gegužės 15 d. Tarptautinė šeimos diena Namai tai ne tik gyvenamoji vieta. Tai bendros vertybės, atsakomybė ir pagarba. Džiaugsmas būti su artimaisiais kartu, bendrauti ir eiti laimingai gyvenimo keliu. Laimė mylėti ir būti mylimam, dvasiškai save pakylėti ir gerumu kitus apdovanoti. *** Gegužės 13 d. Meilės diena, deivės Mildos šventė Tulpių žydėjimo diena Pasaulinė kokteilių diena Dar viena diena, kai mūsų gyvenimo kokteilyje galime mėgautis pražydusių tulpių gražuma. Pasiklausyti gegutės kukavimo ir pasidžiaugti deivės Mildos meilės artuma. Juk gyvenimas -tai meilė. Kaip gėlė neauga be saulės, taip ir mes negalime gyventi be meilės. Meilė akimirksniu keičia mūsų dvasinį pasaulį. Ji burtininkė, gaivinanti sielą ir daranti gyvenimą švytinčia saule. *** Pagarba artimiesiems, gamtai, žmonėms prasideda nuo pagarbos sau. Tai mums leidžia ne tik atleisti sau praeities nesėkmes. Pagarba sau skatina mylėti gyvenimą, džiaugtis kiekviena akimirka ir dalintis pozityvumu. *** Mes ir apibendrinimai. Jie kaip mūsų patirtis, tai yra darome kaip esame įpratę. Jie supaprastina mūsų veiklas. Gali ir riboti, jei kartą nepavyko, manome, kad jau iš viso nepavyks. Apibendrinimas lemia mūsų veiksmus ir kokybę. *** Mūsų nuostatos. Pradžioje tai idėja, kurią pritaikome vertinti tikrovę.Ieškome palaikymo savo nuostatoms. Jos suteikia galios ar varžo? Norėdami būti savo gyvenimo valdovais, turime kontroliuoti nuostatas. Aš galiu. Gegužės 3 d. Pasaulinė spaudos laisvės diena Saulės diena Kas yra man saulė? Atsakykime ir bus lengviau šitame pasaulyje. Vakare ją palydime į debesis miegoti. Rytą ji mus kelia toliau savo gyvenimo vagą vagoti. Todėl jeigu ir jaučiamės blogai, save nuteikime, kad saulė vėl pakils ir savo nuostabiais spinduliais ne tik šešėlių pridarys, bet ir stiprybės mums suteiks. Savaitės išmintis "Varpas nebus varpas, kol nepradėsi juo skambinti. Daina nebus daina, kol jos nesudainuosi. Ir meilė tavo širdyje ten atsirado ne tam, kad tiesiog stovėtų. Meilė nėra meilė, kol jos neatiduosi." O. Hammersteinas *** Sveika, Geguže, vėl mus aplankei. Žiedų lietumis palaistei, šalna žemę pabalinai, laukų ir medžių žaluma pradžiuginai. Tegul gamtos prabudimas bus ne tik vasaros laukimas, bet pirmiausia mūsų dvasios atgimimas. Nuostabūs jausmai slypi mumyse, tik reikia gebėti juos išlaisvinti, pajusti darną ir stiprybę savyje. Ir tuo džiaugtis ne tik patiems, bet ir negailėti gerumo kitiems. Su gegutės mėnesiu. *** Balandžio 30 d. Tarptautinė džiazo diena Ar susimąstėme, kas yra muzika mūsų kasdienybės veikloje? Muzika- tai mūsų jausmų oazė be sienų ir apribojimų būti savyje. Muzika yra universali kalba, išreikšti tai, ko žodžiais negali pasakyti. Tai būdas svajoti, dvasiškai atgimti, atsipalaiduoti ir mylėti, Naujovė, verčianti žavėtis praeitimi, ir visa tai pajusti širdimi. Klausant jos ne tik skausmo ar dvasios nerimo nejausti. *** Esame skirtingi. Bendraudami su įvairiais žmonėmis, patiriame skirtingų emocijų. Svarbiausia yra į pyktį neatsakyti pykčiu. Tai nelengva, bet įvertinę pasekmes, būdami pozityvūs padedame pirmiausia sau. Geros jausenos. KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)