Mes dar iš tiesų nesame numirę. Vakar vėlai vakare iš Kauno paskambino Edvinas Adukonis: „Reikia gelbėti knygas“. Edviną pažinojau dar mokinuku – klausinėjo, koks Lietuvos istorijos periodas svarbiausias. Šiandien jis jau studijuoja istoriją. Vakare Kudirkos alėjoje su Justu Rimavičium pamatė konteinerį, kupiną senų knygų. Ryte jas turėjo išvežti sunkvežimis. Ne į biblioteką, žinoma. Pavartė – XVIII-XIX amžiaus knygos apie mediciną. Labai gero stovio.
Puolė skambinti man, kitiems. Susirinko nemažas būrelis kauniečių – buvo pakelti ant kojų visi žinomesni miesto kultūrininkai, medikai, medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius, skambinta policijai. Atsiliepę net kultūros paveldo specialistai konstatavo viena – visos knygos senesnės nei 50 metų, tokių be leidimo ir iš šalies neišveši. O į šiukšlyną – prašau.
Kreipėsi į paskutinę instanciją – spaudą. Šį rytą kolegė Gabrielė Navickaitė iš „15min“ jau paskelbė tyrimą. Knygos – iš LSMU, nurašytos pagal oficialų Kultūros ministro įsakymą. Neva supelijusios. XVIII amžiaus knygų konteineryje jau nerado. Ir negalėjo rasti. Pats patarinėjau susirinkusiems: „Jeigu neišvengiamai išmes, išrinkit kas svarbiausia“. Pusė nakties ir rinko. Garbė kauniečiams – Europos kultūros sostinės gyventojams. Vargas su pareigūnais, kurie jau seniai neskaito knygų. Ryte dėl žmonių reakcijos konteinerio išvežimą sustabdė.
Edvino Adukonio nuotr.
