Apie keistą reklamą radijuje ir TV (Vaiko teisių apsaugos tarnyba už valdiškus pinigus jau teikia ir skyrybų advokatų paslaugas?)

Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė

Vienas facebook draugas neseniai savo paskyroje brūkštelėjo mintį, kuri, neabejoju, kirbėjo ne vieno mąstančio piliečio galvoje. Jis parašė kiekvieną rytą važiuodamas į darbą girdįs iš radijo sklindančius vaiko prašymus tėvams skirtis taikiai ir suabejojo – o gal būtų įmanoma kartu paprašyti ir santuokoje vis dar gyvenančius vaikų tėvus gerbti vienas kitą, taikiai spręsti konfliktus? Gal net pasirodytų patrauklu kartu gyventi dar kurį laiką?

„Tikrai suprantu (ir net užjaučiu), kad kai kam lietuvis vyras šeimoje tarsi rusų – buriatų karys Bučoje (irgi pasitaiko), bet jeigu jį teisingai edukuoti, gal net psichoterapinę pagalbą kartais suteikti (žudosi ir šiaip miršta jie anksti), tai gal dar ir gyventi su tokiu padaru būtų įmanoma? – svarstė jis. – O gal apskritai verta visai valstybei susimąstyti, nes 2100 metais su dabartinėmis demografijos tendencijomis mūsų Lietuvoje bus likę vos pusantro milijono? Ar visgi tie į mūsų visuomenę atklydę Vakarų progresyviųjų ir konservatyviųjų naratyvai galutinai įsitvirtins?“

Tokių minčių – kodėl pastaruoju metu taip aktyviai akcentuojamos skyrybos, kilo daugeliui tautiečių. Antai, klausydamasi radijo ar žiūrėdama TV, per kokį pusvalandį Vaiko teisių apsaugos tarnybos užsakytos garsinės reklamos (vaiko prašymas tėvams skirtis taikiai, nes konfliktai žaloja vaikų psichinę sveikatą) išgirdau gal tris kartus. O juk už tokią reklamą sumokėti kosminio dydžio pinigai, nes puikiai žinau, kiek radijo eterio laikas kainuoja. Taigi vietoj to, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų užsakiusi tėvus sutaikyti bandančio formato reklamą, pasielgta, mano nuomone, ypatingai neprofesionaliai. Kitaip sakant, didžiuliuai pinigai paleisti vėjais.

Ar jau nebereikia vaikams psichologinės pagalbos? Ar jos nereikia tų vaikų motinoms? Gal ir tėvams, nes, jokia paslaptis, yra ir nuo fizinio ar emocinio smurto šeimoje kenčiančių ir vaikučiais vienų besirūpinančių vyrų! O psichologo pagalbos taip greitai, kai jos reikia „čia ir dabar“, vargiai sulauksi. Be to, jei vadinamasis „valdiškas psichologas“ priims – tiek iš jo ir naudos. Žinau, ką rašau – tikiu asmenimis, kurie pateikė daug informacijos šia tema, apsilankę ir pas „valdišką“, ir pas privatų psichologą, taigi, galėję tokias paslaugas palyginti. Kaip norėtųsi, kad tai būtų netiesa…

Klausantis tokių gausių reklamų susidaro įspūdis, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba ar ją kuruojančios institucijos pinigų turi kaip šieno. Bet kad juos panaudoja minėtam turiniui skleisti, mano įsitikinimu, yra didelė klaida. Tai tikrai ne pagalba kenčiantiems vaikams ar nesutariantiems sutuoktiniams. Tai greičiau pasityčiojimas iš tokių vaikų ir konfliktuojančių šeimų, užuot problemų turinčioms šeimoms – tėvams ir jų vaikams – suteikus bent jau profesionalią profesionalaus psichologo konsultaciją. Ir ne vieną. Ir – nemokamą. Tai kartu būtų ir reali pagalba išsaugoti šeimą, išmokyti taikiai spręsti konfliktus, pasistengti dėl visų šeimos narių gerovės. Juk vaikui reikia ir mamos, ir tėčio. Šalia. Kasdien. Tai gal ties tuo Vaiko teisių tarnyba ir turėtų koncentruotis, o ne rengti/užsakinėti reklamas su patarimais, kaip tėvams teisingiau išsiskirti?

pixabay.com iliustracija

 

Panašūs straipsniai