EK seminaras. Su kuo susiduria Europos ekonomika? EK pasiūlytos energetikos priemonės (III)

Ramutė Pečeliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus narė

Pabaigai noriu pateikti už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo Europos komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus įžvalgas, kurios apibrėžia svarbių pokyčių bei sprendimų esmę.

Dabar pasiūlytos trys priemonės energetikos srityje – elektros energijos taupymas, kainų lubos žemų kaštų elektros energijai ir solidarumo įnašas iš dujų, anglies, naftos ir jos perdirbimo įmonių – yra trumpalaikės, siekiant rasti papildomų lėšų Vyriausybėms kompensuoti pažeidžiamiausių grupių ir verslų išlaidas. Pristatytos priemonės yra būtinas atsakas į energijos tiekimo trūkumus ir dideles elektros energijos kainas artimiausiu laikotarpiu, tačiau ilgainiui mums reikia elektros energijos rinkos modelio reformos. Jeigu mes reformuosime rinką iš esmės, tai turės vykti laikantis aiškių principų ir taisyklių. Tam reikia šiek tiek daugiau laiko ir daugiau diskusijų, kur mes norime būti, kaip mes norime atrodyti. Akivaizdu, jog tos taisyklės, kurios buvo priimtos anksčiau, šiandien neatitinka realybės. Tačiau niekas nesitikėjo, kad toks virsmas įvyks taip staiga.

Dujų situacija ES

Lietuvos priklausomybė nuo dujų yra ne tokia didelė. Vilniaus miestas, Kėdainiai, Jonava yra skaudžiausios vietos, priklausomos nuo dujų ir kur yra sunku padaryti didelį šuolį. Jeigu Vilnius gali pasirinkti, nors ir ne geriausią variantą – mazutą, taip pat tuoj bus paleista atliekų deginimo jėgainė, tai šiuo atveju gamyklos, priklausomos nuo dujų, jau yra daug sudėtingesnėje situacijoje. Lietuva „nesėdi ant dujų adatos“, tačiau problema ta, kad dujos pakelia bendrą elektros kainą. Mes matome, jog pasiekus 84 proc. dujų saugyklų užpildymą, rinkos nusiramino. Nebėra tokių kainų šuolių, kaina nuosekliai krito. Kalbant apie elektrą, neturėtų būti tokių šuolių. Aišku, negalima nusiraminti, laikas laukia nelengvas, ypatingai galvojant apie jau ateinančią žiemą. Nuo to, kiek šią žiemą mes dujų iš saugyklų išnaudosime, priklausys, kaip mums seksis sulaukti kitos žiemos.

Ką Lietuva galėtų daryti, siekiant mažinti energijos kainas?

Greitai niekas neįvyks. Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, projektų, paraiškų skaičius viršija bet kokius lūkesčius. Tai daro spaudimą tiekimo grandinėms. Saulės modulių trūksta. Viena iš galimybių Lietuvai pagreitinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos gali būti Baltijos jūros šelfas – tai neišnaudota galimybė, kuri gali generuoti pakankamai didelį kiekį elektros energijos. Čia galima kalbėti apie bendrą projektą su Latvija. Valstybių vadovai galėtų sutarti ir padaryti bendrą parką, kuris galėtų laisvai aprūpinti Klaipėdos miestą ir Latvijos pajūrio miestus elektros energija. Tai bene didžiausia neišnaudota galimybė. Mes matome, kad atliekų deginimo pajėgumai bus smarkiai padidinti, tas irgi prisidės. Valstybei reikia sutarti dėl energetikos strategijos, nes anksčiau priimta neatitinka dabartinio laikmečio. Ji turi būti perrašyta, valstybė turi turėti aiškią kryptį.

ES pagalba Ukrainai

Įvyko didžiulis lūžis. Ekonominė sąjunga, kuri iki tol neturėjo nė vieno šovinio ar šalmo, skyrė 2,5 mlrd. eurų ginkluotei. Kai mes gyvename transformacijos viduje ir mes matome ją vykstant, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen padarė beprecedentį žingsnį. Europos Komisijos parama Ukrainai tikrai nemažės, svarbu, jog valstybėse narėse ji taip pat nemažėtų. Turime suvokti, kad spaudimo bus ir reikia subalansuoto požiūrio, reikia rasti būdų nepamiršti ir savo piliečių, padėti jiems, nes jie nepamiršo ukrainiečių ir padėjo jiems sunkiausiu momentu. Tačiau taip pat reikia ieškoti resursų, kad Ukraina galėtų toliau sėkmingai vystyti ir planuoti kontrpuolimą ir atsiimtų teritorijas.

P. S.

Už puikiai organizuotą renginį, dėmesį, galimybę ne tik išgirsti naujienas „iš pirmų lūpų”, bet ir maloniai praleistą laiką – nuoširdus AČIŪ organizatoriams Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovui Mariui Vaščegai bei jo pavaduotojai, Ryšių su žiniasklaida grupės vadovei Agnei Kazlauskaitei, atstovybės Ryšių su žiniasklaida grupės asistentei Karolinai Buožytei, Europos parlamento biuro Lietuvoje vadovei Daivai Jakaitei, EP ryšių su žiniasklaida administratoriui Dovaidui Pabiržiui ir kitiems jų kolegoms.

EK Lietuvos atstovybės nuotraukos

 

Panašūs straipsniai