Seimas susirūpino, kokio amžiaus žmonės turėtų būti laikomi jaunais

Seimas dirba išsijuosęs – pradėjo svarstyti parlamentaro Andriaus Bagdono pristatytas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama padidinti jaunu laikomo asmens amžių. Pagal teikiamą projektą, jaunas žmogus būtų laikomas asmuo nuo 14 iki 35 metų (įskaitytinai). Šiuo metu jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų.

„Mokslininkai neranda aiškaus sutarimo, kokio amžiaus asmuo turėtų būti laikomas jaunu žmogumi. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi rodikliai, daugiausiai tai ekonominiai, socialiniai, istoriniai ir kultūriniai faktoriai. Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus žmones, taiko skirtingus amžiaus cenzus. Nuo 12 iki 16 metų − apatinė riba, ir nuo 24 iki 35 metų − viršutinė riba. Aukštesnę 35 metų amžiaus ribą yra priėmusios tokios valstybės, kaip Graikija, Kipras, Rumunija ir Ukraina“, − pristatydamas iniciatyvą sakė A. Bagdonas.

Pasak iniciatoriaus, tikimasi, kad išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis, aktyviau naudosis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą, įsitrauks į jaunimo mainų, stažuočių programas.

„Tyrimuose pastebima, kad šiuolaikiniai jauni žmonės gyvena kitaip, nei prieš beveik 20 metų, kuomet buvo priimta pirmoji Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymo redakcija ir įtvirtinta 14−29 metų jauno asmens amžiaus riba. Statistiškai jauni žmonės Lietuvoje tuokiasi, kuria šeimas, priima sprendimus auginti vaikus ar įsigyti nuosavą būstą žymiai vėliau nei prieš kelis dešimtmečius. 1991 m. sutuoktinių amžiaus vidurkis Lietuvoje buvo 22 m., dabar šioje statistikoje vyrauja 30 m. ir vyresni žmonės“, − argumentuojama projekto aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1916) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 19 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Papildomai klausimą pavesta apsvarstyti Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados.  Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 15 d.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

nuo www.kaunozurnalistai.lt : gal ir malonu ilgiau jaustis jauniems, bet, gerbiami parlamentarai, ar tai išties prioritetinis klausimas? Gal vis dėlto reikėtų pirmąja eile svarstyti ir priimti sprendimus sunerimusiai, sudirgintai, nežinios – kas bus toliau – kamuojamai visuomenei kur kas aktualesniais klausimais?

V. Grigaliūnienės nuotrauka

 

Panašūs straipsniai