APIE ŽURNALISTUS IŠ ŠALIES. Dar vieno Lietuvos gydytojo nuomonė

Į Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus narės Ramutės Pečeliūnienės klausimus atsako Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius, profesorius, habilituotas daktaras Vinsas Janušonis.

Kaip vertinate Lietuvos žurnalistų kompetenciją? Ko labiausiai pasigendate, bendraudami su jais?

Žurnalistų kompetenciją vertinu taip, kaip ir kitų profesijų (gydytojų, mokytojų ir kt.) atstovų. Yra labai kompetentingų, yra ir mažesnės kompetencijos... Tai atsispindi jų darbo rezultatuose – publikacijose. Šiais beprotiško tempo ir skubėjimo laikais, nuolat besikeičiant informacijai, labiausiai pasigendu įsigilinimo į problemą – matau gana daug paviršutiniškumo.

Kaip vertinate atskirų žurnalistų pasirengimą pokalbiui, temos, kuria diskutuojate, išmanymą? Ar pasitaikė atvejų, kai Jūsų išsakytos mintys, atsakymai buvo neteisingai pateikti informacinėje sklaidoje, savaip interpretuoti, ir panašiai?

Įvairūs žurnalistai pokalbiui pasirengia irgi įvairiai – vieni labiau įsigilina į nagrinėjamą temą, kiti – mažiau. Neteisingai pateiktų atsakymų informacijos sklaidoje pasitaikė labai retai, tačiau atsakymus, mintis ,,apkarpant‘‘ kartais gerokai pasikeičia jų prasmė. Būna, kai bandoma atsakymus pritaikyti prie skelbiamos informacijos tikslų ir užduočių.

Kokie žurnalistų pateikti klausimai Jums labiausiai įsiminė: kas nustebino, pralinksmino, įskaudino, supykdė, galbūt privertė pakeisti savo nuomonę, ar priešingai – paskatino dar stipriau ją ginti?

Labai išskirtinių žurnalistų klausimų neatsimenu.

Ar buvote kada nors įžeistas ar žiniasklaidoje neteisingai apkaltintas? Jeigu taip - kaip sprendėte šį klausimą? Ar teko savo garbę ginti teismuose, ar sulaukėte viešo atsiprašymo, atgailos ir pan?

Neteisingi kaltinimai – neretas atvejis informacinėje sklaidoje, tačiau žurnalistai šiais atvejais remiasi kokios nors ,,informacijos“ šaltiniais, pavyzdžiui, anoniminiais laiškais ar anoniminiais komentarais. Teistis su žiniasklaida – manau, labai prastas ir neteisingas sprendimas. To daryti neteko.

Kokie žurnalistų asmenybės bruožai bei netinkamas elgesys (jeigu tą teko pastebėti) nusipelno  kritikos?

Labiausiai nepatinka kai kurių žurnalistų išankstinis nusiteikimas, išankstinė nuomonė, kai tavo atsakymai reikalingi tik ,,fonui“. Taip pat nepatinka ir ,,bandos“ elgsena – jei jau  kažką viena žiniasklaidos priemonė  užsipuolė, paskui ją bėga ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai.

Gal galite palyginti, kuo Lietuvos žurnalistai skiriasi nuo savo kolegų užsieniečių?

Teko bendrauti ir su užsienio žurnalistais. Jie, mano nuomone, labai nesiskiria, gal tiktai jaučia kiek didesnę atsakomybę už tai, ką skelbia.

Kokie būtų Jūsų linkėjimai Kauno apskrities skyriaus žurnalistams ir, žinoma, visiems Lietuvos žiniasklaidos atstovams?

Būti objektyviais, labiau įsigilinti į nagrinėjamą problemą, vengti išankstinio nusistatymo net ir ruošiant užsakomąsias publikacijas.

www.kaunozurnalistai.lt archyvo nuotraukose - prof. habil.dr. Vinsas Janušonis