Po COVID ligos menkai gelbėjo stiprūs vaistai, o padėjo... aliejus!

Po persirgtos sunkios COVID-19 ligos formos užsitęsusios komplikacijos – kone iki ašarų kamuojantis kosulys – varė iš proto. Ko tik per tą laiką nevartojau: gydytojai patarus, ir antibiotikų kursą „praėjau“ (nors viruso antibiotikai neveikia, bet buvo kilęs įtarimas, kad bronchuose įsitaisė ir bakterijų), ir čiulpiamų vaistažolių pagrindu pagamintų piliulių gal tris pakuotes sunaikinau, ir gydomųjų arbatų gėriau litrais – tas pats...

Vaistininkė pasiūlė debesylo arbatos – gal ta padės kosulį apmalšinti. Gėriau – be rezultato. O garsus fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius, išgirdęs, kad debesylu malšinau kosulį, tik galvą pakratė. Girdi, tik jau ne mano kūno konstitucijos žmogui debesylą vartoti! Be to, vaistinius augalus, anot jo, rekomenduojama gerti jau paruošus mišinius, o ne po vieną jų rūšį. O kai fitoterapeutas išgirdo, kad vaistinėje nusipirkau ne  grynos debesylo šaknies, o susmulkintos į pakelius, dar labiau išpeikė vaistininkę. Esą iš tokių „pokelinių“ arbatų – apskritai jokios naudos!

Taigi toliau sėkmingai krenkščiau ir nežinojau ko griebtis. Kol paskambino gera pažįstama, kuri, išgirdusi mane nukamavusį kosulį, pasiūlė pabandyti gydytis eteriniais aliejais. Ne tais, kur prekybos centruose galima nusipirkti, o aukščiausios kokybės produktais. Pasakė, kas galėtų šiuo klausimu profesionaliai pakonsultuoti.

Nors iki šiol skeptiškai vertindavau tokias ir panašias pagalbos priemones, nes pirmenybę teikiau cheminiams vaistams, šįkart nusprendžiau išbandyti visas galimybes. Kaip sakoma, griebiausi paskutinio šiaudo.

Nieko nelaukusi, kreipiausi į draugės rekomenduotą eterinių aliejų žinovę Aistrą Kazlauskienę („Gamtos kvapai“) ir pasiteiravau, ar dar įmanoma tokiai ligonei, kaip aš, kuo nors padėti. Specialistė man rekomendavo Eukalipto eterinį aliejų, kuris, anot jos, puikiai tinka spazminiam kosuliui malšinti.

Ir ką jūs manote! Jau po pirmojo panaudojimo – atidariau buteliuką ir, kaip rekomenduojama, vis giliai įkvėpdavau jo stipraus kvapo – krūtinėje ėmė lengvėti! Dar pasidariau garų vonelę – į dubenį su karštu vandeniu įlašinau kelis šio aliejaus lašus ir, palenkusi galvą, giliai kvėpavau. Galiausiai kelis lašus aliejaus pagarinau difuzoriuje – kad jo gaivūs garai pasklistų po miegamojo kambarį. O nakčiai kelis šio aliejaus lašus sumaišiau su alyvuogių aliejaus šaukštu ir įtryniau krūtinę.

Neįtikėtina – kitą rytą pakilau iš lovos lyg kitas žmogus! Nei kosulys gerklę draskė, nei galva buvo apsunkus nuo krenkštimo!

Dar viena šio eterinio aliejaus naudojimo rekomendacija - maudantis vonioje keletą lašų įlašinti į vandenį ir pagulėti. Bet to net neprireikė, nes savijauta ir taip pastebimai ėmė keistis į gera!

Tiesa, dar naudojau Aistros Kazlauskienės rekomenduotą aromaterapinį uostuką, kurio sudėtyje - keturių rūšių eteriniai aliejai.

Mėnesį kamavusis ir staiga pajutus palengvėjimą - man tai lyg išganymas!

Dalindamasi savo patirtimi tikiuosi, kad bet kuriam iš mūsų pakliuvus į panašią bėdą (jei, atėjus rudeniui, užpuls peršalimo virusai ir pasijus kvėpavimo takų ligų simptomai), kokybiškas eterinis aliejus gali padėti efektyviau už stiprius vaistus ar brangius papildus!