Trečiadienį baigėsi nuotoliniai mokymai Kauno apskrities žurnalistams „Religijų ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje ir žiniasklaida“. Kelios dešimtys dalyvių išreiškė norą susipažinti su mokymų tema.
Du kovo mėnesio trečiadieniai buvo skirti gilintis į religijų ir įsitikinimų padėtį Lietuvoje ir žiniasklaidoje. Pandemijos pakoreguotas gyvenimo ritmas subūrė kolegas ir ekspertus ne po vienu stogu, o į bendrą diskusiją ir mokymus nuotoliniu būdu.
Būrys religijų tema rašančių ar besidominčių ir praplėsti akiratį norinčių žurnalistų mokymams skyrė net 10 valandų savo brangaus laiko.
O kad jis neprailgtų renginio organizatoriai pasirūpino dėmesį kaustančiais mokymų svečiais.
Mokymų dalyviai turėjo galimybę susipažinti kaip kito religijų laisvė istorijos prizmėje. Kas yra “tradicinės” ir “netradicinės” religijos, kodėl jos taip vadinamos.
Prof. dr. Milda Ališauskienė pateikė įdomiosios statistikos apie tai kaip kito religiniai įsitikinimai Lietuvos gyventojų tarpe. 2001 ir 2011 metų gyventojų surašymų duomenimis populiariausia religija išlieka Romos katalikų, tiesa, šis procentas per dešimtmetį sumažėjo nuo 79 iki 77,2. Didžiausias šuolis statistikoje fiksuotas žmonių, save laikančių, senovės baltų tikėjimo išpažintojais, jų per dešimtmetį padaugėjo keturis kartus ir tai dešimties metų senumo surašymo duomenys. Tikėtina, kad šis skaičius naujausiais duomenimis bus ženkliai didesnis. Tų pačių surašymų duomenimis 2001 metais Lietuvoje buvo 28 religinės bendruomenės, o 2011 metais jų skaičius šoktelėjo net iki 59.
Vis dėlto tyrimų duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai išpažįsta įvairius religinius tikėjimus bei skirtingai juos taiko savo gyvenimuose, o religinės mažumos Lietuvoje yra stigmatizuojamos ir marginalizuojamos.
Mokymuose dalyvavę kolegos pasidžiaugė, turėta galimybe praplėsti akiratį. Ne vienas pripažino, kad tokių renginių ypač trūksta, man visuomenė ir jos pažiūros keičiasi gana greitai, o tokių mokymų pranešėjai padeda pažvelgti į savo darbą iš šalies. Gilesnės analizės padeda išvysti pasaulį kitu kampu, o tai kuria didesnę vertę ir skaitytojams. Kuo turinio autorius žingeidesnis, tuo daugiau sužinos skaitytojai ar žiūrovai.
Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis per Aktyvių piliečių fondą, prisidedant Friedricho Eberto fondui.
www.eeagrants.org / www.norwaygrants.org / www.religija.lt / www.lzs.lt
Jono Staselio nuotr.
