Švenčių proga pirmą kartą per Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus trisdešimt veiklos metų mūsų bendruomenę pasiekė vos du sveikinimai. Ir tie patys – dviejų kauniečių kolegų.
LŽS narė Dalia Poškienė atsiuntė velykinį sveikinimą, o žurnalistikos senjorų klubo MES pirmininkas Vladimiras Beresniovas pateikė piešinukus „Karantininės Velykos”. Dėkui Jiems!
Mano sveikinimas – visiems Kauno apskrities skyriaus nariams: esamiems, buvusiems ir būsimiems. Gal jie bus aktyvūs kaip ir nauji jauni mūsų skyriaus valdybos nariai. Vienų veiklos rezultatus dar pastebėsim, o www.15min.lt reporterio Kaune Eriko Ovčarenko vaisiai jau raškomi nuo vasario mėnesio. Erikas savanoriškai iš manęs perėmė ir redaguoja mūsų internetinę svetainę www.kaunozurnalistai.lt, kuriai po kelių savaičių sukaks dešimt metų!
Pasikeitė portalo „veidas”, kitoks ir Kauno žurnalistų feisbukas. Žinoma, tai tik redaktoriaus Eriko Ovčarenko ieškojimų pradžia. Svarbiausia, kad kolegos patys rašytų apie savo gyvenimą, džiaugsmus, sunkumus. Gaila, bet sumažėjo portalo autorių būrys, nes jų dėka paprastai kiekvieną dieną pasirodydavo vis naujos publikacijos. Gal dėl to, kad šiais metais neturime Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo paramos, kai visos gautos lėšos buvo skiriamos aktyviausių kolegų skatinimui. Dabar mūsiškiai feisbuke dažniaui rašo ir iš žurnalistinės pozicijos vertina blogą valdžią, politikus ir visus jų sprendimuis.
Visas būrys kauniečių spaudos, radijo ir televizijos, intgerneto žurnalistų kasdien yra gyvenimo sūkuryje. Viską stebi ne „likę namuose”, o fiksuoja įvykio vietoje. Dėkui Jiems už tai.
Sostinės kolegos taip pat operatyviai informuoja, tačiau nuolat kartoja, kad viskas valstybėje blogai, kad visko mažai, daug ko trūksta, bet valstybės pareigūnai nieko nedaro… Ar reikia skaitytojams, žiūrovams, klausytojams nuolat vardinti negatyvius faktus, kurie žmones dar labiau liūdina, piktina, nervina?
Klasitinga ir labai ilga koronaviruso liga su pasauliniu karantinu – ne tik privertė mus likti namuose, o išėjus, užsidėti kaukes ir pirštines… Skaudžiausia, kad tūkstančiai žmonių jau prarado darbą, greitai visi pajusime ir ekonominio nuopolio pasekmes. Kas, jeigu ne žiniasklaida, gali ir turi įkvėpti, vienyti, skatinti visus optimistiškai žvelgti į rytdieną. Juo labiau, kad tai ne karas, nors kelios kartos neregėjo tokios pandemijos.
Ačiū Dievui, Lietuvoje dar nedaug mirčių, o Išėjusieji – garbaus amžiaus. Kas, jeigu ne jaunoji žurnalistinė karta turi būti mūsų švyturiai, optimistiškai nušviečiantys kasdieninius sunkumus.
Šv. Velykų išvakarėse reikia atleisti ir nekreipti dėmesio ir į „atsivertusius” anos santvarkos piliečius, kurie dar gyvena pagal sovietinės valdžios įstatymus, kad reikia nematyti ir tylėti. Sakysime, feisbuke paskelbus apie sunkiai sergantį, kurio artimieji prašo visiems drauge už jį pasimelsti. Vienas kaunietis kūrybos žmogus, lyg anuometinis partijos šulas, dėl šprašymu eimos paviešinto konkretaus fakto, ne tik šlykščiai pasmerkė, bet dar ir pažadėjo susitikus „marmuzę ištrinti”.Nei verkti, nei juoktis…
Blogai, kad 2020-ųjų šv. Velykos yra paženklintos ne tik ilgalaikiu karantinu, bet ir mėnulio pilnatimi. Jų kaltėn nurašykime visus šiandieninius nesusipratimus ir kartu susimąstykime šv.Velykų – naujo Prisikėlimo dieną. Kodėl mes tapome nepakantūs, netolerantiški, užgauliojantys kitus? Gal patys jaučiasi nelaimingi, todėl taip išlieja savo įtūžį. Perskaitai buvusių LŽS narių, kažkada bendruomenėje gerbtų ir pelnytai apdovanotų, komentarus, straipsnius, sakysime, apie žiniasklaidą, ir galvoji, kas juos taip pakeitė? Kodėl net pasaulinės pandemijos akivaizdoje esame vienas už kitą „protingesnis” ir „aukštesnis”?
Sekmadienį Prisikėlimo varpai nekvies tikinčiųjų į bažnyčią, kad atėjusių nepaliestų pandemija ir nepasiųstų į kapus. Gal netikėtas koronavirusas yra perspėjimas ir priminimas mums, koks trumpas ir trapus yra žmogaus gyvenimas. Vakar, šiandien nelauktai Išėjo Jie, o rytoj – gal ir Mes? Bet apie tai negalvojame, nes visi norime gyventi. Dėl to sutikime šv.Velykas su nauju tikėjimu, viltimi ir meile.
Visiems džiugių švenčių, sveikatos, ištvermės, kūrybos!..
P.S. Atsiprašau, kad šiandien kitoks, nei būdavo anksčiau, buvo mano žodis kolegoms šv. Velykų proga.
LŽS nario Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešiniai
