2. Petrą nuraminau: „Tu juk sąžiningas žmogus…“
„Tiek Vidaus reikalų ministerija, ruošusi šio dokumento metmenis, tiek mes, Seimo nariai, kurie juos tobuliname, tikime, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymas, iš tiesų, turėtų tapti viena iš organizuoto nusikalstamumo, korupcijos prevencinių priemonių. Įstatymas planuojamas taikyti didelės vertės (per 100 tūkstančių eurų) turtui, sukauptam nusikalstamu gyvenimo būdu ir negalint šio turto pagrįsti savo teisėtomis pajamomis“, – yra kalbėjusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Bet apie šiuos pamatinius įstatymo teiginius nedaug kas nori girdėti. V. Sutkus,Verslo konfederacijos prezidentas: „Kaip čia suprasti? – ne teisėsaugos institucijos privalės įrodinėti kaltę, o asmuo, kad visą turtą įsigijo teisėtai…“ Iš Eltos parengtos publikacijos: „VRM idėja į neviltį varo ne tik verslo struktūras, bet ir prokuratūrą, teismus. Ketinama įteisinti nuostatą, kad konfiskuoti žmogaus turtą galima net ir nesant teismo sprendimo…“
D. Raulušaitis, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabar advokatas: „Turto paėmimas yra ne prevencinė, o baudžiamojo poveikio priemonė…“ Taip ir norisi ponui advokatui paskambinti: „Nejaugi jums, teisininkui, sunku suvokti, kad tokia priemonė, pritaikyta vienam asmeniui, gali turėti atgrasinamą poveikį keliolikai galimų machinatorių“.
Negaliu čia neprisiminti prieš kelias savaites išgirsto gero pažįstamo Petro skambučio: „Manau, kad bent kažkiek daugiau už mane suvoki, kas čia Lietuvoje darosi su tais gąsdinimais konfiskuoti turtą“. „O ką tu prisibijai? Nereikėjo tokių rūmų statytis“, – bandau juokauti. „Kokių rūmų? Pats žinai – dviejų šimtų kvadratų nėra. Atsimeni kiek metų tą savo namą stačiau. Užsienyje sunkiai uždirbtomis lėšomis“, – šneka kraštietis. O aš, žinodamas Petro ir jo žmonos sąžiningumą, net nedrįstu paklausti, ar jie sugebės tas savo lėšas pagrįsti. Tai ir sakau savo seniai pažįstamam: „Būk ramus, gyvenk be tokių nereikalingų rūpesčių ir kaimynus, gimines, jeigu jų sąžinė švari, nuramink“.
Tik va, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymas jau ne vienus metus neišsikovoja sau vietos, dažnam pilietiškam žmogui labai neramu. Ir velnioniškai nesmagu dėl šio projekto daugelį mėnesių jausti panašų erzelį, kaip ir ankstesnių Seimo kadencijų laikais. Tai kas, kad naujuose tokio įstatymo metmenyse, bandymuose juos tobulinti dar vis stinga logiškumo, gal kartais ir profesionalumo, bet užtat ryžto, bent jau sprendžiant šią įsisenėjusią problemą – per akis. „Tikrai projektą rengė ne kokie nors piemenys. Jau atsižvelgėme į daugelį pastabų, bet vis tiek nejaučiame geranoriško požiūrio“, – lyg ir guodėsi buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas. Taigi, ne priekaištų laukia įstatymo rengėjai o nuoširdžios pagalbos. Įteigti nepasitikėjimą savimi nesunku – taip galima tik sugniuždyti bet kokią iniciatyvą.
Tas iniciatyviųjų pastangas ne visi pastebi, nedažnas politikas, verslininkas, net ir pripažintas teisės specialistas nori jas pastebėti. Kitaip čia nepasakysi. Bet tie, kurie stengiasi aktualiam įstatymui pagaliau atverti duris, beveik įsitikinę, jog jį norima numarinti. Jiems ir to priežastys aiškios: kas turtą įsigijo neskaidriai, gali susidurti su mokesčių inspektoriais ar teismais net jeigu jis įsigytas ir prieš 10 metų. O įstatymą atgal galima taikyti, kadangi tai pagrįsta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Bet ką tu žmogau tam įstatymo projekto „recenzentui“ pasakysi, jeigu jis, atrodo, aiškina labai nuoširdžiai: „… Projektas diskutuojamas tik dėl pliuso ar „piaro“.
Tokie aiškintojai, manau, puikiausiai žino, kad panašūs įstatymai ES šalyse taikomi. Tikriausiai žino ir tai, kad, pavyzdžiui, Italijoje, jeigu asmuo nuosavybę įsigijo nusikalstamais veiksmais, ji laikoma tam asmeniui teisėtai nepriklausoma ir, konfiskuojant turtą, jokių problemų neiškyla. Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo niekam nepasiskųsi, nes suteikiama teisė įrodyti, kad turimas turtas įgytas teisėtais būdais.
(Bus daugiau)
