Povilas Sigita Krivickas atverčia Lietuvos fotografijos istorijos puslapius

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys

Lietuvos fotomeno draugija įkurta prieš pusę šimtmečio – 1969-ųjų rudenį. Šiuo metu organizacija (1989 m. pervadinta į Lietuvos fotomenininkų sąjungą) vienija apie 300 fotografų profesionalų – nuo fotožurnalistų iki vaizdinės reklamos kūrėjų.

Vienas LFS steigėjų, jos garbės narys – publicistas ir fotografas, Vinco Kudirkos premijos laureatas Povilas Sigitas Krivickas. Pateikiame kolegos samprotavimus apie LFS atsiradimą bei veiklos etapus.

1. LFS priešistorė ir pradžia

Nuo pat pirmųjų fotografijos apraiškų (apie tai oficialiai paskelbta 1839-ųjų sausį Prancūzijos mokslų akademijoje) kilo karštos diskusijos, ar ji gali būti menine, ar ne. Fotografija tiesiog išklibino ankstesnę tradicinę meniškumo sampratą, kuri iki šiol nenusistovi tarp dviejų krantų – realybės ir išmonės. Šis nenuoseklumas (o jis anaiptol nėra neigiamas) lydėjo ir tris dešimtis tų entuziastų, kurie klojo pamatus kūrybinei brolijai – Lietuvos fotomenininkų sąjungai.

2019-aisiais pasitinkame LFS penkiasdešimtmetį, apjungiantį dvi tokias skirtingas epochas – nuo „brandaus socializmo” iki „laisvosios rinkos”. Ir tikrai nuostabu, kad tai sutelpa į vientisą laiką – į dar vis tebetrunkančius mūsų, vyresniųjų, gyvenimus. Deja, laikas yra nenumaldomas ir jis sustojo jau nemažam būriui fotografijos kūrybinės bendrijos pradininkų. Mus paliko Povilas Karpavičius, Marius Baranauskas, Balys Bučelis, Romualdas Ozolas, Liudas Ruikas, Skirmantas Valiulis. Dar iki Draugijos atsiradimo jie kartu su kitais buvo aktyvūs fotografijos judėjimo dalyviai.

Čia verta prisiminti pirmąją pokarinę respublikinę meninės (kaip tada suprasta) fotografijos parodą 1958 metais. Jos iniciatoriumi ir aktyviu dalyviu buvo „Jaunimo gretų” fotokorespondentas Adauktas Marcinkevičius (1936–1960), pats pasitraukęs iš gyvenimo vos 23 metų. Adauktas Marcinkevičius – pirmasis prie Lietuvos žurnalistų sąjungos įkurtos Fotosekcijos pirmininkas, o toji Fotosekcija – savarankiškos kūrybinės organizacijos pirmtakė.

* * *

Fotografijoje galima įžvelgti dvi laiko reikšmes – chronologinę-istorinę („vaizdinę atmintį”) ir techninę („sustabdytą akimirką”). Pirmoji sutampa su būties reiškinių tėkme ir įprasmina visa, ką nutvieskia šviesa. Antroji – tai laiko trumputės atkarpėlės, o XIX-ame amžiuje ilgos atkarpos, per kurias, autoriaus valia, šviesa „įrašo” vaizdą jai jautriose laikmenose (nuo stiklo plokštelės, filmo juostelės iki skaitmenos). Taigi, per laiko ir šviesos jungimąsi atsiranda šviesoraštis, arba fotografija, kurios oficialaus paskelbimo 180-ąsias metines minime šiemet. Pasak lietuviškojo kinematografo klasiko, operatoriaus Jono Griciaus, už fotografiją retas koks kitas išradimas (gal tiktai ratas) turėjo ir turi žmonijai tokio universalaus poveikio ir naudos.

Apie fotografijos naudą (tiesa, kariniams tikslams) 1889 metais rašyta Vinco Kudirkos redaguotame, bet dar visai neiliustruotame „Varpo” pirmajame numeryje. Svarstytos aerofotografijos galimybės iš oro baliono (juk lėktuvų ir dronų dar nebuvo): „Netoli Paryžiaus įrengta jau mokslavietė dėl kareiviu-aeronautu, kurie tenai mokinasi kariszkos taktikos tinkanczios ar dėl naikinimo prieszininku isz pat debesu, metant torpėdos į miestus ir poziciją prieszingos armijos. Ar dėl susineszimo apsuptu miestu, ar del padarymo libro fotografiszko paveikslo vietu, užimtu prieszininkais.“

Nuo tų laikų – per 130 metų – daug vandens visomis upėmis nutekėjo. Fotografija ne tik tapo nepamainomai reikalinga daugelyje žmonių veiklos sričių, bet ir pati išsiskaidė į daugelį raiškos atšakų. Galima sakyti, kad šiuolaikinė fotografija, išsišakojanti į daugybę krypčių, pasireiškia įvairiopais bandymais, vieno šmaikštuolio žodžiais tariant, – nuo fotoreportažo iki “fotomandražo”. Kaip rašė žymus optinio meno kritikas Skirmantas Valiulis, „jau kelinti metai gyvename paženklinti postmodernizmo. Ateina ir naujos minties karta su pačiais keisčiausiais postmodernistiniais eksperimentais, kuriuose fotografija maigoma iš visų pusių (kopijavimas, paspalvinimas, naujų sekvencijų kūrimas), apdorojama sena mėgėjiška fotografija. Postmodernistinė fotografija daug dėmesio skiria saviraiškai, daiktų įženklinimui, naujai vaizdo kūrimo ir suvokimo koncepcijai.“

Povilo Sigito Krivicko pasakojimo tęsinys mūsų svetainės ,,KOMENTARUOSE" : ,,Fotomenininkų sąjunga Lietuvos kultūros panoramoje"

Nuotraukose:

(Apatinėje) LFS įkūrimo iniciatorius ir ilgametis jos pirmininkas Antanas Sutkus. P.S.Krivicko nuotr.

(Viršutinėje) Pirmojo almanacho „Lietuvos fotografija“ kūrėjai R. Dichavičius ir S. Krivickas.

Birutės Paškevičienės nuotr.

	2023 m. kovo 30 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas tel./faks (8-37 422 577) lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize! ***** Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve *** Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti *** Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai *** Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du? *** Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi... *** Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal. *** Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste *** Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks *** Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas *** Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei *** Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai *** Tik jauni miršta nesugedę *** Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį *** Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis *** Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati *** Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti *** Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo *** Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti *** Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti? Dail. Algimantas Snarskis**	Povilas Sigita Krivickas atverčia Lietuvos fotografijos istorijos puslapius Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys Lietuvos fotomeno draugija įkurta prieš pusę šimtmečio – 1969-ųjų rudenį. Šiuo metu organizacija (1989 m. pervadinta į Lietuvos fotomenininkų sąjungą) vienija apie 300 fotografų profesionalų – nuo fotožurnalistų iki vaizdinės reklamos kūrėjų. Vienas LFS steigėjų, jos garbės narys – publicistas ir fotografas, Vinco Kudirkos premijos laureatas Povilas Sigitas Krivickas. Pateikiame kolegos samprotavimus apie LFS atsiradimą bei veiklos etapus. 1. LFS priešistorė ir pradžia Nuo pat pirmųjų fotografijos apraiškų (apie tai oficialiai paskelbta 1839-ųjų sausį Prancūzijos mokslų akademijoje) kilo karštos diskusijos, ar ji gali būti menine, ar ne. Fotografija tiesiog išklibino ankstesnę tradicinę meniškumo sampratą, kuri iki šiol nenusistovi tarp dviejų krantų – realybės ir išmonės. Šis nenuoseklumas (o jis anaiptol nėra neigiamas) lydėjo ir tris dešimtis tų entuziastų, kurie klojo pamatus kūrybinei brolijai – Lietuvos fotomenininkų sąjungai. 2019-aisiais pasitinkame LFS penkiasdešimtmetį, apjungiantį dvi tokias skirtingas epochas – nuo „brandaus socializmo” iki „laisvosios rinkos”. Ir tikrai nuostabu, kad tai sutelpa į vientisą laiką – į dar vis tebetrunkančius mūsų, vyresniųjų, gyvenimus. Deja, laikas yra nenumaldomas ir jis sustojo jau nemažam būriui fotografijos kūrybinės bendrijos pradininkų. Mus paliko Povilas Karpavičius, Marius Baranauskas, Balys Bučelis, Romualdas Ozolas, Liudas Ruikas, Skirmantas Valiulis. Dar iki Draugijos atsiradimo jie kartu su kitais buvo aktyvūs fotografijos judėjimo dalyviai. Čia verta prisiminti pirmąją pokarinę respublikinę meninės (kaip tada suprasta) fotografijos parodą 1958 metais. Jos iniciatoriumi ir aktyviu dalyviu buvo „Jaunimo gretų” fotokorespondentas Adauktas Marcinkevičius (1936–1960), pats pasitraukęs iš gyvenimo vos 23 metų. Adauktas Marcinkevičius – pirmasis prie Lietuvos žurnalistų sąjungos įkurtos Fotosekcijos pirmininkas, o toji Fotosekcija – savarankiškos kūrybinės organizacijos pirmtakė. *** * * Fotografijoje galima įžvelgti dvi laiko reikšmes – chronologinę-istorinę („vaizdinę atmintį”) ir techninę („sustabdytą akimirką”). Pirmoji sutampa su būties reiškinių tėkme ir įprasmina visa, ką nutvieskia šviesa. Antroji – tai laiko trumputės atkarpėlės, o XIX-ame amžiuje ilgos atkarpos, per kurias, autoriaus valia, šviesa „įrašo” vaizdą jai jautriose laikmenose (nuo stiklo plokštelės, filmo juostelės iki skaitmenos). Taigi, per laiko ir šviesos jungimąsi atsiranda šviesoraštis, arba fotografija, kurios oficialaus paskelbimo 180-ąsias metines minime šiemet. Pasak lietuviškojo kinematografo klasiko, operatoriaus Jono Griciaus, už fotografiją retas koks kitas išradimas (gal tiktai ratas) turėjo ir turi žmonijai tokio universalaus poveikio ir naudos. Apie fotografijos naudą (tiesa, kariniams tikslams) 1889 metais rašyta Vinco Kudirkos redaguotame, bet dar visai neiliustruotame „Varpo” pirmajame numeryje. Svarstytos aerofotografijos galimybės iš oro baliono (juk lėktuvų ir dronų dar nebuvo): „Netoli Paryžiaus įrengta jau mokslavietė dėl kareiviu-aeronautu, kurie tenai mokinasi kariszkos taktikos tinkanczios ar dėl naikinimo prieszininku isz pat debesu, metant torpėdos į miestus ir poziciją prieszingos armijos. Ar dėl susineszimo apsuptu miestu, ar del padarymo libro fotografiszko paveikslo vietu, užimtu prieszininkais.“ Nuo tų laikų – per 130 metų – daug vandens visomis upėmis nutekėjo. Fotografija ne tik tapo nepamainomai reikalinga daugelyje žmonių veiklos sričių, bet ir pati išsiskaidė į daugelį raiškos atšakų. Galima sakyti, kad šiuolaikinė fotografija, išsišakojanti į daugybę krypčių, pasireiškia įvairiopais bandymais, vieno šmaikštuolio žodžiais tariant, – nuo fotoreportažo iki “fotomandražo”. Kaip rašė žymus optinio meno kritikas Skirmantas Valiulis, „jau kelinti metai gyvename paženklinti postmodernizmo. Ateina ir naujos minties karta su pačiais keisčiausiais postmodernistiniais eksperimentais, kuriuose fotografija maigoma iš visų pusių (kopijavimas, paspalvinimas, naujų sekvencijų kūrimas), apdorojama sena mėgėjiška fotografija. Postmodernistinė fotografija daug dėmesio skiria saviraiškai, daiktų įženklinimui, naujai vaizdo kūrimo ir suvokimo koncepcijai.“ Povilo Sigito Krivicko pasakojimo tęsinys mūsų svetainės ,,KOMENTARUOSE" : ,,Fotomenininkų sąjunga Lietuvos kultūros panoramoje" Nuotraukose: (Apatinėje) LFS įkūrimo iniciatorius ir ilgametis jos pirmininkas Antanas Sutkus. P.S.Krivicko nuotr. (Viršutinėje) Pirmojo almanacho „Lietuvos fotografija“ kūrėjai R. Dichavičius ir S. Krivickas. Birutės Paškevičienės nuotr.**	IŠ PRAEITIES... PRIEŠ 86 METUS PETRAS PŪKELIS ,,IERARCHIJA" Tarp kolegų pasidairius, yra giminės įvairios, Nors, kas skaito tik gazietą, gal būt, to nepastebėtų. Yra giminė - vyriausių, Jie tarp raštų įsirausę, Nors minkštoką turi kėdę. bet labai nesaugiai sėdi. Jei su plunksna ką nors daro, tai parašo žodį svarų, O jeigu parašo nieką, tai nelaiko tai per grieką. Paskiau eina sekretoriai, žmonės nelabai padorūs. Šitie žmonės visą laiką tik ką nors nubraukti taiko. Ir didžiausią nuo jų kančią tai reporteriai iškenčia. Nubraukė eilutę, kitą, ot ir nėra poros litų... (1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio) KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)