Povilas Sigitas Krivickas. 3. Kas sieja aktyvizmą, antropoceną ir... bebrus?

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys

Į meno erdves ateina nauji judėjimai, o su jais – ir terminai. Vienas tokių – aktyvizmas. Meninės kūrybos tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad XX amžiaus antroje pusėje formavosi tokios meno praktikos, kurioms būdingi politinio angažuotumo, socialinio aktyvizmo, sociokultūrinės intervencijos ir panašūs principai. Šiuos principus kūryboje taikantys menininkai kultūrą supranta tiesiogiai susijusią ne tik su estetiniais, bet ir su socialiniais bei politiniais klausimais.

Tokio angažuoto meno apraiškos vadinamos bendru „politinio meno“ vardu. Pastarasis terminas reiškia dvi stambias prasmių grupes. Pagal vieną iš jų, „politinis menas“ – tai tokia meninė produkcija, kuri yra skiriama propaguoti tam tikros politinės santvarkos idėjas ir vertybes. Ryškiausi propagandinio politinio meno pavyzdžiai atsiranda totalitariniuose režimuose (pavyzdžiui, nacistinėje Vokietijoje, Sovietų Sąjungoje, komunistinėje Kinijoje). Tada pagrindinis užsakovas būna valstybė, o svarbiausia propagandinio politinio meno funkcija – iliustruoti dominuojančią valdančios partijos ideologiją. Antroji „politinio meno“ prasmių grupė naudoja estetines priemones ne iliustruoti, o pasipriešinti visuomenėje dominuojančioms vertybių sistemoms.

Latvijoje gimusi, šiuo metu gyvenanti Berlyne, meno edukacijų kuratorė Elina Kempele (g.1985) savo pranešimui Nidos fotosimpoziume pasirinko temą „Aktyvizmas Baltijos regiono mene“. Pranešėja aptarė aktyvizmo apraiškas – temas, prieigas bei formas – apžvelgdama šiuolaikinį Baltijos (su detalesniu žvilgsniu į Latviją) meną. Jis aptartas platesniame kontekste – gretinant su naujosiomis technologijomis bei pilietinėmis iniciatyvomis.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodė nuotrauka, kurioje – Baltijos jūroje plaukiantis bebras. Anot žinomo gamtininko ir fotografo Selemono Paltanavičiaus, paprastai bebrai yra labai prisirišę prie savo bebravietės Tačiau šiemet kai kurioms išdžiūvus, bebrams teko palikti dumblynėmis virtusius savo tvenkinius ir keliauti. Bebrai gali nukeliauti toli, kartais upėmis net iki šimto kilometrų. Į pajūrį jie taip pat patenka vandens keliais. Ar jiems reikalinga mūsų pagalba? Jokiu būdu, jei tai ne luoši, nesužeisti individai. Pasirodo, kad jūros vanduo nėra žalingas bebrams. Kadangi pajūryje bebrams nėra vietos apsigyventi, po kiek laiko sugrįžę į sausumą jie ieškos laisvų vandens telkinių.

Fotomenininkė ir dėstytoja Aurelija Maknytė irgi domisi bebrų gyvenimu. Labiau ne iš estetinės, bet iš ekologinės, o dar tiksliau – iš antropoceno pusės. Žmogaus poveikis Žemės cheminiams procesams ir klimatui žymi beveik dvylika tūkstančių metų trukusios geologinės epochos – holoceno – pabaigą ir naujo periodo – antropoceno arba „žmogaus amžiaus“– pradžią, skelbia mokslininkai.

Nuo 1950 metų prasidėjęs laikotarpis įvardijamas kaip „Didysis pagreitis“. Anglies dvideginio, metano ir ozono koncentracijos atmosferoje pokyčiai, kylanti paviršiaus temperatūra, vandenynų rūgštėjimas, jūrinių žuvų išteklių pereikvojimas ir atogrąžų miškų naikinimas, pasaulio gyventojų gausėjimas, didelių užtvankų statybos, tarptautinis turizmas – visi šie procesai labai suintensyvėjo nuo maždaug praėjusio amžiaus vidurio. Viena iš priežasčių – pasaulinis klimato atšilimas dėl iškastinio kuro deginimo.

Mikroskopinės plastiko dalelės ir kitų žmogaus sukurtų sintetinių medžiagų liekanos yra nauji nuosėdų komponentai visame pasaulyje – tiek sausumoje, tiek jūroje. Ankstesni biosferos pokyčiai atsispindi nuosėdose ir uolienose, ypač dėl masinio rūšių nykimo, kai iki 95 proc. visų gyvybės formų išnykdavo per labai trumpą laikotarpį, geologijos mastais prilygstantį akimirkai. Dinozaurų, išskyrus paukščius, išnykimas kreidos periodo pabaigoje buvo vienas iš tokių išmirimų, nors tikrai ne labiau sukrečiantis už „žmogaus amžiaus“ praradimus.

Antropoceno terminą 2002 metais pirmasis pasiūlė Nobelio chemijos premijos laureatas Paulis Crutzenas. Antropocenas reiškia ne tik tai, kad žmogus kuria naują geologinę epochą palikdamas pėdsakus žemėje, bet ir jau prasidėjusį šeštąjį gyvybės išnykimą. Kai kurie mąstytojai tai sieja su modernybe, kuri ne tik nukenksmino atskirtą ir pažemintą gamtą, bet ir atėmė iš jos magiškas galias. Gamtos nereikia vėl iš naujo sudievinti, tačiau, anot filosofo Bruno Latouro, verta suvokti, kad gamtinės ir kultūrinės ekosistemos tarpusavyje susijusios.

Kai kurie menininkai tyrinėja šį naują įsivaizduojamą sambūvį. Viena iš jų – Aurelija Maknytė, kuri tęstiniame projekte „Castor Fiber. Kraštovaizdžio partizanas“ stebi ir dokumentuoja, kaip bebrai (lotyniškai castor – bebras, o fiber – pluoštas arba tokia bebro „pavardė“) pritaiko aplinką savo poreikiams, kovodami su žmogaus melioracijos projektais ir atkurdami sunaikintą bioįvairovę. Bendroje paskaitoje menininkė Aurelija Maknytė ir ir menotyrininkė Agnė Narušytė drauge analizavo šio projekto praktinius bei teorinius aspektus.

Verta prisiminti per praėjusį „Kino pavasarį“ rodytą dokumentinį filmą – „Antropocenas: žmogaus era“. Jis kvietė iš arčiau pažvelgti į šokiruojantį žmogaus poveikį Žemei ir klimato kaitai. Antropocenas išties žymi naują geologinę epochą, kurioje gyvename. Tai vertybinis žmogaus santykio su aplinka pokytis. Besaikio vartojimo, radikalaus darboholizmo, žmogaus ir gamtos santykio įtaigus vaizdavimas kine priverčia stabtelėti ir susimąstyti apie mūsų santykį su Žeme ir pačiu savimi. Po filmo „Antropocenas: žmogaus era“ turbūt kiekvienas susimąstė, ar šiame gyvenime elgiamės taip, kaip turėtume.

Savitą žvilgsnį į žmogaus ir gamtos santykį pateikia jauna kinemetografininkė Rugilė Barzdžiukaitė (g.1983) Nidos bendruomenės namuose rodytame filme „Rūgštus miškas“. Praėjusią vasarą, vaikščiodami Kuršių marių pakrante ties Juodkrante, stebėjome išskleistais sparnais džiovinusius plunksnas juodus stambius paukščius. Tai – kormoranai, sulaukiantys žavesio ir paniekos. Jie, kaip ir žmonės, yra gamtos dalis, bet, mūsų požiūriu, savo išskyromis kenkia medžiams, kuriuose suka lizdus. O žmonės traukia į apžvalgos aikšteles išvysti mirusio miško. Vieniems kormoranų nusiaubtas miškas primena atominę katastrofą, kiti negali atsižavėti šio reginio mistiškumu. „Šis filmas mums buvo vienas įspūdingiausių netikėtumų – jis lyg dokumentikos apie gamtą, trilerio, komedijos ir siaubo filmo sintezė,“ sakė vienas iš Lokarno kino festivalio sudarytojų Sergio Fantas.

Dokumentinio filmo „Rūgštus miškas“ autorė Rugilė Barzdžiukaitė dirba teatro ir kino režisiere Lietuvoje. 2013 m. ji studijavo kino dokumentiką ir įgijo audiovizualinio meno magistro laipsnį Londono universiteto Goldsmitho koledže. 2006 m. baigė kinematografijos, o 2008 m. teatro režisūros bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Filmo bendrakūrėjas ir prodiuseris Dovydas Korba (g. 1984), baigęs filmų gamybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tęsė fotografijos ir medijos meno magistro mokslus Vilniaus meno akademijoje ir Vienos Taikomųjų menų universitete. Dovydas derina prodiusavimą su savo kitomis veiklomis šiuolaikinio meno srityje.

P.S.Krivicko nuotraukoje: Menininkė Aurelija Maknytė klausytojų apsuptyje

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 3 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Povilas Sigitas Krivickas. 3. Kas sieja aktyvizmą, antropoceną ir... bebrus? Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys Į meno erdves ateina nauji judėjimai, o su jais – ir terminai. Vienas tokių – aktyvizmas. Meninės kūrybos tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad XX amžiaus antroje pusėje formavosi tokios meno praktikos, kurioms būdingi politinio angažuotumo, socialinio aktyvizmo, sociokultūrinės intervencijos ir panašūs principai. Šiuos principus kūryboje taikantys menininkai kultūrą supranta tiesiogiai susijusią ne tik su estetiniais, bet ir su socialiniais bei politiniais klausimais. Tokio angažuoto meno apraiškos vadinamos bendru „politinio meno“ vardu. Pastarasis terminas reiškia dvi stambias prasmių grupes. Pagal vieną iš jų, „politinis menas“ – tai tokia meninė produkcija, kuri yra skiriama propaguoti tam tikros politinės santvarkos idėjas ir vertybes. Ryškiausi propagandinio politinio meno pavyzdžiai atsiranda totalitariniuose režimuose (pavyzdžiui, nacistinėje Vokietijoje, Sovietų Sąjungoje, komunistinėje Kinijoje). Tada pagrindinis užsakovas būna valstybė, o svarbiausia propagandinio politinio meno funkcija – iliustruoti dominuojančią valdančios partijos ideologiją. Antroji „politinio meno“ prasmių grupė naudoja estetines priemones ne iliustruoti, o pasipriešinti visuomenėje dominuojančioms vertybių sistemoms. Latvijoje gimusi, šiuo metu gyvenanti Berlyne, meno edukacijų kuratorė Elina Kempele (g.1985) savo pranešimui Nidos fotosimpoziume pasirinko temą „Aktyvizmas Baltijos regiono mene“. Pranešėja aptarė aktyvizmo apraiškas – temas, prieigas bei formas – apžvelgdama šiuolaikinį Baltijos (su detalesniu žvilgsniu į Latviją) meną. Jis aptartas platesniame kontekste – gretinant su naujosiomis technologijomis bei pilietinėmis iniciatyvomis. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė nuotrauka, kurioje – Baltijos jūroje plaukiantis bebras. Anot žinomo gamtininko ir fotografo Selemono Paltanavičiaus, paprastai bebrai yra labai prisirišę prie savo bebravietės Tačiau šiemet kai kurioms išdžiūvus, bebrams teko palikti dumblynėmis virtusius savo tvenkinius ir keliauti. Bebrai gali nukeliauti toli, kartais upėmis net iki šimto kilometrų. Į pajūrį jie taip pat patenka vandens keliais. Ar jiems reikalinga mūsų pagalba? Jokiu būdu, jei tai ne luoši, nesužeisti individai. Pasirodo, kad jūros vanduo nėra žalingas bebrams. Kadangi pajūryje bebrams nėra vietos apsigyventi, po kiek laiko sugrįžę į sausumą jie ieškos laisvų vandens telkinių. Fotomenininkė ir dėstytoja Aurelija Maknytė irgi domisi bebrų gyvenimu. Labiau ne iš estetinės, bet iš ekologinės, o dar tiksliau – iš antropoceno pusės. Žmogaus poveikis Žemės cheminiams procesams ir klimatui žymi beveik dvylika tūkstančių metų trukusios geologinės epochos – holoceno – pabaigą ir naujo periodo – antropoceno arba „žmogaus amžiaus“– pradžią, skelbia mokslininkai. Nuo 1950 metų prasidėjęs laikotarpis įvardijamas kaip „Didysis pagreitis“. Anglies dvideginio, metano ir ozono koncentracijos atmosferoje pokyčiai, kylanti paviršiaus temperatūra, vandenynų rūgštėjimas, jūrinių žuvų išteklių pereikvojimas ir atogrąžų miškų naikinimas, pasaulio gyventojų gausėjimas, didelių užtvankų statybos, tarptautinis turizmas – visi šie procesai labai suintensyvėjo nuo maždaug praėjusio amžiaus vidurio. Viena iš priežasčių – pasaulinis klimato atšilimas dėl iškastinio kuro deginimo. Mikroskopinės plastiko dalelės ir kitų žmogaus sukurtų sintetinių medžiagų liekanos yra nauji nuosėdų komponentai visame pasaulyje – tiek sausumoje, tiek jūroje. Ankstesni biosferos pokyčiai atsispindi nuosėdose ir uolienose, ypač dėl masinio rūšių nykimo, kai iki 95 proc. visų gyvybės formų išnykdavo per labai trumpą laikotarpį, geologijos mastais prilygstantį akimirkai. Dinozaurų, išskyrus paukščius, išnykimas kreidos periodo pabaigoje buvo vienas iš tokių išmirimų, nors tikrai ne labiau sukrečiantis už „žmogaus amžiaus“ praradimus. Antropoceno terminą 2002 metais pirmasis pasiūlė Nobelio chemijos premijos laureatas Paulis Crutzenas. Antropocenas reiškia ne tik tai, kad žmogus kuria naują geologinę epochą palikdamas pėdsakus žemėje, bet ir jau prasidėjusį šeštąjį gyvybės išnykimą. Kai kurie mąstytojai tai sieja su modernybe, kuri ne tik nukenksmino atskirtą ir pažemintą gamtą, bet ir atėmė iš jos magiškas galias. Gamtos nereikia vėl iš naujo sudievinti, tačiau, anot filosofo Bruno Latouro, verta suvokti, kad gamtinės ir kultūrinės ekosistemos tarpusavyje susijusios. Kai kurie menininkai tyrinėja šį naują įsivaizduojamą sambūvį. Viena iš jų – Aurelija Maknytė, kuri tęstiniame projekte „Castor Fiber. Kraštovaizdžio partizanas“ stebi ir dokumentuoja, kaip bebrai (lotyniškai castor – bebras, o fiber – pluoštas arba tokia bebro „pavardė“) pritaiko aplinką savo poreikiams, kovodami su žmogaus melioracijos projektais ir atkurdami sunaikintą bioįvairovę. Bendroje paskaitoje menininkė Aurelija Maknytė ir ir menotyrininkė Agnė Narušytė drauge analizavo šio projekto praktinius bei teorinius aspektus. Verta prisiminti per praėjusį „Kino pavasarį“ rodytą dokumentinį filmą – „Antropocenas: žmogaus era“. Jis kvietė iš arčiau pažvelgti į šokiruojantį žmogaus poveikį Žemei ir klimato kaitai. Antropocenas išties žymi naują geologinę epochą, kurioje gyvename. Tai vertybinis žmogaus santykio su aplinka pokytis. Besaikio vartojimo, radikalaus darboholizmo, žmogaus ir gamtos santykio įtaigus vaizdavimas kine priverčia stabtelėti ir susimąstyti apie mūsų santykį su Žeme ir pačiu savimi. Po filmo „Antropocenas: žmogaus era“ turbūt kiekvienas susimąstė, ar šiame gyvenime elgiamės taip, kaip turėtume. Savitą žvilgsnį į žmogaus ir gamtos santykį pateikia jauna kinemetografininkė Rugilė Barzdžiukaitė (g.1983) Nidos bendruomenės namuose rodytame filme „Rūgštus miškas“. Praėjusią vasarą, vaikščiodami Kuršių marių pakrante ties Juodkrante, stebėjome išskleistais sparnais džiovinusius plunksnas juodus stambius paukščius. Tai – kormoranai, sulaukiantys žavesio ir paniekos. Jie, kaip ir žmonės, yra gamtos dalis, bet, mūsų požiūriu, savo išskyromis kenkia medžiams, kuriuose suka lizdus. O žmonės traukia į apžvalgos aikšteles išvysti mirusio miško. Vieniems kormoranų nusiaubtas miškas primena atominę katastrofą, kiti negali atsižavėti šio reginio mistiškumu. „Šis filmas mums buvo vienas įspūdingiausių netikėtumų – jis lyg dokumentikos apie gamtą, trilerio, komedijos ir siaubo filmo sintezė,“ sakė vienas iš Lokarno kino festivalio sudarytojų Sergio Fantas. Dokumentinio filmo „Rūgštus miškas“ autorė Rugilė Barzdžiukaitė dirba teatro ir kino režisiere Lietuvoje. 2013 m. ji studijavo kino dokumentiką ir įgijo audiovizualinio meno magistro laipsnį Londono universiteto Goldsmitho koledže. 2006 m. baigė kinematografijos, o 2008 m. teatro režisūros bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Filmo bendrakūrėjas ir prodiuseris Dovydas Korba (g. 1984), baigęs filmų gamybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tęsė fotografijos ir medijos meno magistro mokslus Vilniaus meno akademijoje ir Vienos Taikomųjų menų universitete. Dovydas derina prodiusavimą su savo kitomis veiklomis šiuolaikinio meno srityje. P.S.Krivicko nuotraukoje: Menininkė Aurelija Maknytė klausytojų apsuptyje	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)