www.kaunozurnalistai.lt 2019-ųjų birželio 26-ąją išspausdino informaciją ,,Žurnalistas laimėjo bylą. ,,Naujas rytas” jau baigėsi” :
,,Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė paskelbė bylos, kurioje ieškovas buvęs Raseinių laikraščio ,,Naujas rytas“ redaktorės pavaduotojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Arūnas Dambrauskas prašė panaikinti neteisėtą jo atleidimą iš darbo ir sumokėti prarastą atlygį, nusprendį:
,,Pripažinti ieškovo Arūno Dambrausko atleidimą iš darbo UAB ,,Naujas rytas“ neteisėtu. Priteisti iš užsakovo vieno mėnesio darbo užmokesčio kompensaciją 925,39 eu ir 6079 eu darbo užmokestį už priverstines pravaikštas“(…).Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos apeliaciniam teismui.”
(Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus narys Arūnas Dambrauskas)
Apeliacinis teismas dar nenagrinėjo UAB ,, Naujas rytas” pateikto skundo, bet šis laikraštis jau neleidžiamas, o centre esančias patalpas, kuriose kelis dešimtmečius veikė redakcija, nusipirko Seimo narė Vida Ačienė ir jos sutuoktinis Remigijus Ačas.
Pradedame spausdinti buvusio ,,Naujo ryto” redaktorės pavaduotojo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Arūno Dambrausko, kuriam prieš kelerius metus yra suteiktas LŽS Kauno skyriaus ,,žurnalistikos riterio vardas”, prisiminimus ir paaiškinimus, kuriuos teko patirti mieste prie Dubysos.
1. Laikraščio pabaiga
Paskutinis „Naujo ryto“ numeris buvo išleistas šių metų birželio 6 dieną (pradėtas leisti 1945 metais). Redakcijos, laikinai stabdančios ar visai nutraukiančios laikraščio leidybą, skaitytojus apie tai informuoja iš anksto. Bet paskutiniame „Naujo ryto“ numeryje – jokio perspėjimo. Kas atsitiko? Klausimas, atrodo, neturėtų būti sudėtingas. Paskambinai į redakciją ir gavai rišlų paaiškinimą. Bet šiuo atveju – nieko panašaus.
Laikraštyje nurodomas redaktorės telefono numeris nuolat išjungtas. Neverta belstis ir į Dominikonų gatvėje esančios redakcijos duris. Ant jų ilgai kabojo raštelis, kad darbuotojai atostogauja. Nusiuntęs elektroninį laišką leidinio redaktorei po savaitės gavau vieno žodžio apimties laišką. „Atostogauju“, – parašė ji. Jokių paaiškinimų, kodėl nebeleidžiamas laikraštis, ar jis dar kada nors pasirodys.
Raseinių krašte vieša paslaptis, kad su „Naujo ryto“ leidyba yra susijęs buvęs Seimo narys, socialdarbietis Remigijus Ačas, nors jo pavardės nėra nei laikraščio darbuotojų, nei, kaip paaiškėjo, akcininkų sąrašuose. Jį labai dažnai būdavo galima sutikti redakcijos papalpose. Bet jei koks nors pašalietis būtų paklausęs, ką jis čia veikia, manau, būtų sulaukęs paaiškinimo, kad ėjo pro šalį ir užnešė skelbimą.
2. Remigijaus Ačo vaidmuo
Kad R. Ačas yra pagrindinis laikraščio temų formuotojas, įsitikinau nuo 2018 metų vasario pradžios iki tų pačių metų gruodžio vidurio dirbdamas „Naujo ryto“ redaktorės pavaduotoju ir rengdamas pagrindines laikraščio publikacijas. Dėl R. Ačo veiklos oficialumo „Naujo ryto“ redakcijoje tuo metu man dvejonių nekilo, nes būtent su juo buvo aptartos visos darbo sąlygos dar prieš man įsidarbinant laikraštyje.
Nepamenu nė vieno atvejo, kad publikaciją būtų tekę derinti su radaktore. Viskas buvo aptariama tik su R. Aču, ir redaktorė daugeliu atveju net nežinodavo, apie ką planuoju rašyti. Dirbau, mano įsitikinimu, akivaizdžiai kišeniniame laikraštyje. Tai buvo mano pasirinkimas ir dėl to niekam negaliu priekaištauti. Išsisklaidė iliuzijos Maketuotoja redakcijoje dirbusiai mano sutuoktinei vasaros pradžioje R. Ačas pasiūlė tapti bendrovės direktore. Mums iš karto kilo įtarimų, kad tokiu būdu, pasiūlius neva solidų postą, bus bandoma mus įklampinti į painius „Naujo ryto“ ūkinius reikalus ir tokiu būdu supančioti pasirinkimo galimybę. Po ilgų pokalbių su R. Aču buvome patikinti, kad laikraštis laikysis nešališkos informacijos principų, nebus tam tikrų politinių grupuočių ruporas. Sutikome.
Bet jau pirmas atsitiktinumas iš karto išsklaidė visas mūsų iliuzijas. Atsitiko taip, kad į eismo įvykį pateko vienas Raseinių rajono tarybos narys. Jis buvo neblaivus. Apie šį incidentą parengiau gana išsamų foto reportažą, planavome jį publikuoti pirmame „Naujo ryto“ puslapyje. Netrukus man paskambino R. Ačas ir ėmė aiškinti, kad apie avariją reikėtų rašyti glaustai ir neminėti, kad politikas buvo neblaivus. Patariau R. Ačui tokiu atveju publikaciją parašyti pačiam. Kiek vėliau vienos partijos atstovas man užsiminė, jog į eismo įvykį patekusio politiko parodymai galėjo turėti įtakos kažkokiame teismo procese.
3. Buvau atleistas
Labai staigiai išgaravus iliuzijoms apie galimą nepriklausomą laikraščio poziciją visu aštrumu atsiskleidė dar viena tuo metu ryškėti ėmusi redakcijos bėda – nesugebėjimas ar nenorėjimas laiku atsiskaityti už atliktą darbą. Galiu tik spėlioti, ar tai atsitiktinumas, ar ne, tačiau atsiskaitymai už darbą ėmė strigti tuomet, kai R. Ačas Raseinių rajono savivaldybėje neteko svarbių pareigų – buvo pašalintas iš administracijos direktoriaus posto. Situacija vis prastėjo. Du mėnesius iš eilės nesulaukęs atlyginimo, parašiau pareiškimą, kad nuo gruodžio 19 dienos išeinu iš darbo. Tada prasidėjo visokie šakar makar. Kai iki mano išėjimo iš darbo liko kelios dienos, ne per seniausiai redakcijoje pradėjusi dirbti buhalterė surašė pareiškimą, kad nematė manęs darbe tris dienas nuo 8 iki 17 val. Tuo remiantis nuo gruodžio 19 dienos iš darbo buvau atleistas ne savo noru, bet už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Taigi buvau atleistas nesumokėjus pradelstų atlyginimų ir kitų įstatymuose numatytų išmokų.
4. Teismas panaikino atleidimą
Tai vertinau kaip susidorojimą. Kreipiausi į Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS). Apie mano atleidimo aplinkybes sužinojęs LŽS Kauno skyriaus vadovas, laidos apie krepšinį „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas Vidas Mačiulis buvo priblokštas. Sulaukiau didžiulės moralinės paramos. V. Mačiulis dalyvavo Raseinių apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas mano atleidimo teisėtumas, ir kalbėjo apie tai, kad atleidimo aplinkybės yra akivaizdžiai manipuliacinės, siekiant susidoroti su žurnalistu. V. Mačiulio teigimu, teismo posėdžiuose turėtų dalyvauti redaktorė ir paaiškinti, kaip iš tiesų buvo organizuojamas darbas, kas ir kaip redakcijoje skirdavo užduotis.
Patyręs žurnalistas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas žurnalistui sėdėti prie stalo nuo 8 iki 17 val. yra absurdiškas, nes laikantis tokio reikalavimo nebūtų įmanoma parengti publikacijų. Ironiška tai, kad buhalterė, parašiusi pareiškimą, kad nematė manęs darbe tris dienas nuo 8 iki 17 valandos redakcijoje, dirbo tik pusę darbo dienos (puse etato), tad negalėjo matyti, ar aš sėdžiu prie stalo visą dieną.
Kita vertus, net ir nebuvo tokio susitarimo, kad turiu kabinete sėdėti nuo 8 iki 17 val. Kai reikėdavo, redakcijoje ar namuose dirbdavau ir iki 11 val. vakaro, ir savaitgaliais. Pasipylė gandai Raseinių apylinkės teismas mano atleidimą panaikino ir priteisė sumokėti pradelstus darbo užmokesčius ir delspinigius. Žinant, kad „Naujas rytas“ nuolat turėjo problemų net dėl minimalių atsiskaitymų su darbuotojais, teismo priteista suma redakcijai, manau, gali būti nepakeliama. Kad ir kaip būtų, „Naujas rytas“ apskundė sprendimą, tad bylos nagrinėjimas, matyt, dar bus tęsiamas.
(Bus daugiau)
