Eidamas keturiasdešimt penktuosius metus staiga mirė kaunietis fotožurnalistas, buvęs LŽS narys
Evaldas MAKARSKAS
(1974 10 19 – 2019 07 13).
Skaudžios netekties valandą velionio mamą Aldoną Eleną Makarskienę, seseris Reginą, Ritą ir jų šeimas, artimuosius, gimines, kaimynus, buvusius bendradarbius iš visos širdies užjaučia ir drauge liūdi Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdyba, LŽS nariai ir fotografai.
Karstas su Evaldo palaikais bus pašarvotas liepos 16-ąją, antradienį, 16 val. ,,Sielų upės“ šarvojimo salėje Šilainiuose (Milikonių g. 7 B.)
18 val. šv. Mišios už velionį bus aukojamos Šilainių bažnyčioje.
Laidotuvės Romainių kapinėse – trečiadienį, liepos 17 d. Karstas iš ,,Sielų upės“ salės išnešamas 14 val.
Pakelkite veidus į viršų –
Jie skausmo žyme pažymėti!
Jūs esat dangaus išrinktieji –
Jums lemta kentėti.
Vincas Mykolaitis-Putinas
Kai LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narys fotožurnalistas Teodoras Biliūnas pranešė netikėtą žinią apie tokio jauno Evaldo mirtį, sunku buvo tuo patikėti. Paskui atskriejo mintis: gerai, kad jis nebuvo sukūręs savo šeimos, bus mažiau ašarų dėl artimo žmogaus netekties…
Pamiršom ar nežinojom, bet jis turi mylimą mamą, kuriai rudenį sukaks aštuoniasdešimt ketveri. Evaldas su ja ir seserimi Rita kartu gyveno Sargėnuose, tenai, kur gimė, augo, baigė tuometinę Kauno 39-ąją vidurinę mokyklą. Nuo pat vaikystės domėjosi fotografija, lankė Kauno moksleivių techninės kūrybos centrą, kuriame jį mokė edukologas Jonas Kuzminas.
Vietoje aukštųjų mokslų ar fotografijos, baigęs vidurinę mokyklą Evaldas Makarskas pasirinko žurnalistiką ir trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje ,,Tėviškės žinios”. Rašyti – nebuvo jo pašaukimas, todėl sugrįžo prie fotografijos. Kolega Edmuntas Katinas jį pakvietė į ,,Kauno dienos” redakciją ir abu teikė laikraščiui nuotraukas. Buvusi vyr. redaktorė Teklė Mačiulienė ir šiandien gerai prisimena mandagų, darbštų, paslaugų, kūrybingą, kupiną gėrio kitiems fotožurnalistą. Puikus bendradarbis E.Makarskas buvo rekomenduotas į Lietuvos žurnalistų sąjungą ir tapo jos nariu.
Keičiantis redakcijos savininkams ir vadovams, keitėsi ir darbuotojai. Palikęs ,,Kauno dieną” Evaldas penkerius metus gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje, kur fotoaparatas irgi buvo jo ištikimas bičiulis.
Grįžęs Lietuvon Evaldas puoselėjo savanorystę, buvo tenai, kur labiausiai jo reikėjo. Rado laiko ir mokslams. Kauno kolegijoje ruošėsi tapti profesionaliu turizmo organizatoriumi. Beliko tik parengti diplominį darbą.
Evaldas išėjo akademinių atostogų ir nusprendė savo silpnybę – potraukį alkoholiui, įveikti Kalnaberžės terapinėje bendruomenėje ,,Vilties švyturys”. Praleidęs tenai beveik pusmetį, Evaldas Makarskas grįžo į Sargėnus optimistiškai nusiteikęs, su naujom svajonėm ir viltimi. Deja…
Liepos 13-tosios rytą Evaldas buvo sveikas drūtas ir linksmas, todėl artimieji net neįtarė, kad atsėlina mirtis. Grįžęs iš parduotuvės mūsų kolega trumpam atsigulė ir be dejonių, kad skauda, sunku, jau neprabudo.
Medikai nustatys tikslią diagnose, tačiau tai jau nelabai svarbu. Evaldas Makarskas amžiams liks Romainiuose, tenai, kur ir Jo penkiasdešimt aštuonerių tėvelis, kuris sūnų paliko bebaigiantį vidurinę mokyklą. Buvęs jo mylimas sūnus – nesuspėjo gauti Kauno kolegijos baigimo diplomo… Nenuspėjamas tas žmogaus gyvenimas.
Ilsėkis ramybėje, buvęs kolega, Evaldai Makarskai, palikęs laikraščiuose ir žurnaluose šimtus nuotraukų su savo fotoaparatu įamžintais žmonėmis ir įvykiais. O Tavo mes turime tik šias keturias, bet labai iškalbingas ir puikiai Tavo charakterį atskleidžiančias nuotraukas…
Portretinių Evaldo nuotraukų autorius Edmundas Katinas
Viršutinė ir apatinė nuotraukos iš Makarskų asmeninio albumo
Nuotraukos iš asmeninio albumo
