Per Lietuvą ir Europą plačiai suskambo Normandija – Nemunas vardas. Ypatingai iškiliai paminėtas legendinės eskadrilės dislokavimo 75 jubiliejus Alytuje, Vanago Ramanausko gimnazijoje ir Alytaus miesto teatre. Girdėta, skaityta, (ne)pamiršta… ir iš naujo verčiamas istorijos puslapis. Istorijos, bylojančios apie dvidešimtojo amžius Europos tautų kovą už laisvę, apie Antrojo pasaulinio karo padarinius ir žmonių likimus. Praėjus daugiau kaip pusė amžiaus, vėl menami įvykiai, palikę gilius pėdsakus Lietuvoje.
Alytaus Vanago Ramanausko gimnazija (buv. 2 vidurinė mokykla) ir muziejus tapo vienu iš svarbiausių eskadrilės Normandija – Nemunas dislokacijos Alytuje atminties saugotoja. Svarbus buvusio mokytojo, muziejaus steigėjo (įkūrėjo) Antano Anuškevičiaus vaidmuo. Tai vienas seniausių mokyklinių muziejų, kuris įsteigtas 1969 metais. Alytiškiai susirašinėjo su „Normandijos-Nemuno“ lakūnais, rinko eksponatus, laiškus, saugojo juos. Dabartinis muziejaus vadovas – gimnazijos neformaliojo švietimo mokytojas Vytautas Bigaila, kruopščiai studijuojantis istoriją, literatūrą, surado rašytojo L. Inio knygas „Viena saulė danguj“, „Jakai kyla aukštyn“, kurios parašytos apie eskadrilę „Normandija- Nemunas“, pakvietė knygų autorių dalyvauti minėjimo iškilmėse.
Supažinta su Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Mokytojų seminarijos, prancūzų eskadrilės „Normandija-Nemunas“, Dzūkijos krašto istorine medžiaga. Atskira ekspozicija skirta Adolfui Ramanauskui-Vanagui – vienam iš pagrindinių ir reikšmingiausių Lietuvos rezistencijos kovos vadų. Jo vardu Alytuje pavadinta 2-oji vidurinė mokykla. Muziejuje galima susipažinti su šio partizano ir jo bendražygių kovos momentais, partizanų buitimi, jų ginklais, kurie buvo rasti įvairiose vadavietėse, eksponuojami ir A. Ramanausko-Vanago apdovanojimai, kuriais jis buvo apdovanotas jau po mirties. Muziejuje puikuojasi A. Ramanausko-Vanago bronzinis biustas, kurį sukūrė Nacionalinės premijos laureatas – skulptorius Stanislovas Kuzma. Po nepriklausomybės atkūrimo išsaugota ekspozicija tapo neatskiriama miesto istorijos dalimi.
Turtingą ekspoziciją papildė ir nepaprasta rašytojo, žurnalisto Laimono Inio dovana. Solidi enciklopedijos dydžio knyga – rašytojo kruopščiai surinkta medžiaga apie eskadrilės technikus, lakūnus, bendrystę su aplinkiniais gyventojais, užrašyti prisiminimai, surinktos nuotraukos ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje (Pokrovkoje), Normandijoje. Visa tai sugulė į knygą „Viena saulė danguj“.
Gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojos (režisierės) Svetlanos Žadeikienės ir prancūzų kalbos mokytojos Loretos Kašėtienės sukurė teatrinę kompoziciją „Skrendam!“ pagal rašytojo L.Inio tekstus, jaudinančiai papasakotus autentiškus įvykius apie Alytaus siuvėją – P. Šimanską, kuris elegantiškiems prancūzams siuvo karines uniformas, apie lakūno Roger Sauvage pažintį su dzūkaite Apolonija. Jaudinančią taurios meilės istoriją pasakojantys „aktoriai“ iki graudulio sujaudino prancūzų lakūno kapitono Roger Sauvage dukrą Angelę Ramutę Motiejutienę, siuvėjo P. Šimansko sūnų už tėvo atminimo įamžinimą.
Rašytojas L. Inis dėkodamas gimnazijos vadovams, mokytojams, Alytaus savivaldybei priminė, kad tai, kas šiandien iš praeities laiko dulkes nužėrus sugrįžta, sugrįžta kaip pavasariais žiedais nubąlančios obelys, simbolis.., kad apginta tėvynė ir iškovota laisvė brangi kiekvienai tautai. Juk kiek lietuvių dalyvavo partizaninėse kovose Prancūzijoje, Prancūzija, būdama laisvės mylėtoja, padėjo istorijoje ir kitoms tautoms laisvę išsikovoti.
Prancūzija yra vienintelis kraštas, už kurį kovoja nuo 1835 metų Svetimšalių Legijonas. Iš lietuvių po Vogezų ir Alzaso kautynių liko tik apie dešimt sveikų vyrų. Penki krito — kiti buvo sužeisti. Keli gavo atsižymėjimo ženklus — croix de guorre (kaip pas mus vyties kryžius), o vienas net ir medaille militaire užsitarnavo. Kiek lietuvių stojo į Svetimšalių Legijoną po karo, sunku tiksliai pasakyti. Spėjama apie 200. Su didele jų dalimi (apie 80) Lietuvių Šalpos Draugija Prancūzijoje palaikė ryšius, susirašinėjo, rėmė juos spauda. Tema iki šiol, aštri, skaudžiai žeidžianti kaip erškėčiai ir menanti amžiną kovą visuose frontuose – taikos sargyboje, literatūroje.
Ramanausko Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas kartu su muziejaus vadovu muziejuje priėmė garbius svečius iš Prancūzijos ambasados ir Prancūzijos instituto Lietuvoje, kurie prisijungė prie Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago vidurinės mokyklos organizuojamo 75-ojo „Normandijos-Nemuno“ eskadrilės dislokavimo jubiliejaus minėjimo.
Atvyko prancūzų gynybos atašė pulkininkas Stéphane Loechleiter ir Lietuvos prancūzų instituto direktorius Jean-Marie Sani, kiti garbūs instituto ir ambasados atstovai. Ponas Stéphane Loechleiter papasakojo apie elitinio pulko Nr. (grupė buvo įkurta 1942 m. rugsėjo mėn.) Ryake, Sirijoje istoriją. Prancūzijos pasipriešinimo lyderio Charles’io de Gaulle’io įkurta eskadrilė „Normandija-Nemunas“ 1942–1945 metais iš savo bazės netoli Maskvos įvykdė 5 240 misijų prieš nacių pajėgas. Pulko pavadinimas kilęs nuo regiono Prancūzijos šiaurėje, apimančio Aukštutinę ir Žemutinę Normandiją. 1943 m. grupė tapo aviacijos pulku 2/3 . Dabartiniu laikotarpiu pulkas dislokuotas Mont- de- Marsan bazėje ir skraido „Rafale F3“ naikintuvais.
Visą eskadrilės istoriją išsamiai pranešime atskleidė gimnazijos mokytoja metodininkė Ramutė Volkuvienė. Kovodami Tarybų Sąjungos–Vokietijos fronte, prancūzų lakūnai atliko daugiau kaip penkis tūkstančius kovos skrydžių, numušė 273 ir sunaikino žemėje maždaug 80 priešo lėktuvų. Iš viso eskadrilėje buvo 97 pilotai, žuvo – 42.
Už sėkmingą Nemuno Baltarusijoje forsavimą eskadrilei suteiktas Nemuno vardas, nuo tada pulkas vadinasi „Normandija-Nemunas“, šį garbingą vardą gavęs taip pat dislokacijos Alytuje metu. 1981 metais Alytuje prie aerodromo, kuriame bazavosi legendinė eskadrilė buvo atidengtas paminklinis akmuo. 2004 m. surengta didelė aviacijos šventė – minėjimas pulko „Normandija–Nemunas” kovų Alytaus padangėje 60-mečiui pažymėti. Jos metu buvo atidengta medinė stela Roger Sauvage atminti. Stelos autorius – lakūno anūkas Erikas Motiejuitis.
2014 metais viena iš Alytaus gatvių buvo pavadinta „Normandijos–Nemuno“ pulko garbei. Tai ilgamečio Alvydo Gavelio – frankofonijos sambūrio vadovo iniciatyva. Apie tai pasakojo Alytaus Prancūzijos-Lietuvos asociacijos atstovė, Dzūkijos pagrindinės mokykos direktorė Vilija Sušinskienė, atsirado gatvė, pavadinta „Normandijos-Nemuno“ pulko garbei. O Prancūzijos mieste Velizy – Villacoublay 2017 m. gatvė pavadinta Alee Alytus. Lentelėje prie gatvės rašoma: „Alytus – Lietuvos miestas, Velizy – Villacoublay draugas“.
„Alytus – svarbus miestas Prancūzijos istorijoje, nes mes mylime šios šalies kultūrą ir tradicijas. Tie ryšiai stiprinami ir istorija kuriama kiekvieną dieną, nebūtinai dideliuose renginiuose ar minėjimuose, tai gali būti telefono skambutis, šiltas ir nuoširdus bendravimas, žinutė socialiniame tinkle, projektas, mokinių mainai, įdomios pamokos“, – sveikindama renginio dalyvius ir svečius kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.
Kultūrų draugystę ir glaudžius šalių abipusius ryšius istorijos sankirtose liudija ne tik dvidešimtojo amžiaus įvykiai, bet ir vis labiau augantis susidomėjimas kalba, žmonių, aplaisčiusių savo krauju žemę, dėl kurios laisvės kovojo nelygiose kovose, atminimas.
Nuotraukose:
(viršutinėje) Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys kaunietis Laimonas Inis;
(vidurinėje) Gimnazijos moksleivių teatrinė kompozicija ,,Skrendam”;
(apatinėje) Rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis (dešinėje) su svečiais iš Prancūzijos
Publikacijos autorės, LŽS narės Dalios Poškienės nuotr.
