Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti su lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių internete „švepluoja“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik apie 2000 arba vos 1 procentas tėra domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.
Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės kalbamės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininku, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos nariu dr. Gintautu Grigu (nuotraukoje).
– Už nuopelnus lietuvinant kompiuterijos terminus, rengiant kompiuterijos terminų žodyną, vadovėlius ir publikacijas esate pagerbtas Kalbos premija. Kodėl pasirinkote būtent šią veiklos sritį?
– Kai atsirado pirmieji kompiuteriai ir prireikė lietuvių kalbos, labai tuo susidomėjau. Iš pradžių tik agituodavau, kad reikia lietuvinti, o vėliau – pats ėmiausi darbo. Aš buvau net lietuviškas raides klaviatūrai nupaišęs, kai dar nebuvo sąvokos „šriftas“.
Pirmoji sulietuvinta programinė įranga buvo „MS DOS“ operacinėje sistemoje veikianti elektroninio pašto programa „Demos Mail“. Į lietuvių kalbą buvo išversti ne tik šios pašto programos tekstai, bet ir suderintos skirtingos tuo metu naudotų operacinių sistemų „MS DOS“ ir „MS Windows“ koduotės elektroniniuose laiškuose. Gautų lietuviškų laiškų nebereikėjo perkoduoti, todėl nebeliko pasiteisinimo mėgstantiems rašyti „šveplai“.
– Ar su „šveplos“ kalbos internete problema susiduria ir kitos šalys?
– Domėdamasis apie savitųjų raidžių naudojimą kitose kalbose pastebiu, kad užsieniečiai jas naudoja normaliai arba bent dažniau negu lietuviai.
Esame analizavę situaciją skaičiuodami, kaip įvairių tautų žmonės registruodamiesi pokalbių programoje „Skype“ užrašo savo miestų pavadinimus, turinčius savitųjų raidžių. Tyrimo duomenys atskleidė, kad danai ir vokiečiai 100 proc. taisyklingai rašo savo miestų pavadinimus, estai, suomiai, švedai – apie 95 proc., čekai, lenkai, islandai – 80 proc., ispanai – 60 proc., o lietuviai – tik 18 proc. Kitaip tariant, tik kas penktas lietuvis „nešvepluoja“.
Analizuodami, kodėl tokie dideli savitųjų raidžių naudojimo skirtumai tarp tautų, padarėme išvadą, kad tai priklauso nuo klaviatūrų. Danų, vokiečių, estų, suomių ir švedų klaviatūros yra visavertės, t. y., visų savitųjų raidžių rinkimo patogumas nesiskiria nuo visų kitų raidžių rinkimo patogumo. Kitų paminėtų valstybių klaviatūros iš dalies visavertės.
Visavertę standartinę lietuvišką klaviatūrą (ĄŽERTY) naudoja ne daugiau kaip 1 proc. lietuvių, o visi kiti – taip vadinamą „skaičiukinę“ klaviatūrą, kurioje visas savitąsias raides sunkiau surinkti, nes reikia dažnai persijunginėti. Tą patvirtino kita nedidelė apklausa. Iš prisipažinusių, kad „švepluoja“ lietuvių, 81 proc. atsakė esą savitąsias raides surinkti sunkiau nei kitas.
(Mūsų svetainės www.kaunozurnalistai.lt ,,Komentaruose” – dr. Gintauto Grigo atsakymai į kitus klausimus ir Daivos Tamulionienės komentarai)
