Kaune su leidėjais ir žurnalistais susitikusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė ne tik išsamiai atsakė į seminaro dalyvių klausimus, bet ir pateikė konkrečius pavyzdžius, koks tekstas yra laikomas politine reklama, o koks – ne.
„Skambina mums ir klausia žurnalistas. Sako, aš pakalbinau kandidatą, kuris dalį faktų atskleidė, o daug daugiau nutylėjo – ar tai bus politinė reklama, ar ne, – pateikė pavyzdį VRK vadovė L.Matjošaitytė. – Mums reikia turėti konkretų tekstą, be to, mes išankstinio vertinimo neteikiame – kas būtų, jeigu būtų“.***
Įstatymas numato, kad politinė reklama skleidžiama vadovaujantis taisyklėmis, įkainiai deklaruojami pieš rinkiminės kampanijos pradžią, todėl jei kas nors, truputį pavėlavęs, jau prasidėjus kampanijai pateikė įkainius – konstatuojama, kad įkainiai galioja nuo tos dienos, kai buvo paskelbti VRK puslapyje, ir nuo tos dienos prasideda rinkiminė kampanija. Jeigu ji jau prasidėjusi, nes yra tokių, kurie apsižioplino, nepateikė įkainių – tada jau, deja, negalima dalyvauti.
Kartu pirmininkė pranešė, esą Seimas ką tik priėmė šio įstatymo pakeitimą – dabar galima tvirtinti įkainius likus 30 dienų iki rinkimų. Nuo lapkričio esą buvo kitaip, dabar – vėl kitaip. Tai nėra gerai. Savivaldybių rinkimams, tiesa, šis
pakeitimas jau negalioja – galioja tik vėlesniems rinkimams.
(Nuotraukoje: VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė)
***
Politinė reklama – tai agitacijos laikotarpiu skelbiami informaciniai pranešimai, jeigu už juos atsilyginama. Ginčo čia nėra. Gali kilti ginčas dėl tų, kurie neatsilygino. VRK reikia vertinti visas teksto turinio aplinkybes, kiekvieną atvejį – atskirai.
„Turėjome komisijos posėdį dėl vieno visuomeninio rinkimų komiteto, – pateikė pavyzdį prelegentė. – Gavome komiteto laišką, kad VRK pirmininkė tokia ir anokia, kad kreipsis dėl asmeninės atsakomybės taikymo. Čia jau grasinimas, spaudimas komisijai! Nesvarbu, kas aš tokia, bet turiu teisę pasakyti, ką galvoju, ir tos nuomonės nekeičiu. Komiteto atstovas labai greitai atlyžo…“
Reikia vertinti tekstą – ar yra politiko propagavimas, ar to nėra. Kadangi apie kandidatų reklamą įstatyme pasakyta ne viskas, savo nuomonę išsako ir VRK.
***
Žiniasklaida turi informuoti apie tai, kas vyksta. Tačiau informavimas, kas vyksta, ir yra politinė reklama – propagavimas, gyrimas, aukštinimas. Jei informuodami kaskart pabrėšite, ir tą patį iš geros pusės kartosime ne kartą – tai jau propagavimas, reklama.
„Mes kartais sulaukiame partijų klausimų – ar tai politinė reklama, ar ne, – aiškina pirmininkė. – Atsakymas vienas: vertinkite pats. Ir paklausiame: jeigu jūs skelbsite, gal tai ir nelaikysite politine reklama, bet jei tokia publikacija, toks pranešimas būtų jūsų konkurentų – kaip tą vertintumėte? Ar tai politinė reklama, ar ne? Taigi mes teikiame nuomonę – ne vertinimą. Darykite taip, kaip manote esant teisinga, o mes paskui įvertinsime“. Vieno VRK nario nuomonė dar nieko nereiškia. Viską lemia komisijos nuomonė ir sprendimas.
***
Įstatymas numato ir kas yra nepolitinė reklama – tai neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio pranešimai, kuriais neraginama, neagituojama.
Premjeras eina pareigas – žurnalistai informuoja, ką jis daro. Jei jis susitinka su rinkėjais – aprašoma, kad ir kiti kandidatai susitinka su rinkėjais.
(Nuotraukoje: Seminaro dalyvis – Kauno radijo ,,Mano FM” redaktorius Aidas Totoraitis)
***
Kaip rašyti, kad tekstas nebūtų traktuojamas kaip politinė reklama? Nenaudoti šūkių, specialiai pabrėžtinai neišryškinti kandidato pavardės, nedėti jo nuotraukos į pirmą periodinio spaudos leidinio puslapį, grafiškai apipavidalinant vengti didelių kandidato atvaizdų, nenaudoti informacijos apie su jo veikla nesusijusias savybes, šeimyninį gyvenimą, pomėgius, laisvalaikį ir panašiai.
Aišku, viskas priklauso nuo konteksto. Informacijos leidėjai ir skleidėjai nė vienam kandidatui negali taikyti išskirtinių sąlygų, apsieiti be sutarčių ir kita. Buvo akcentuota, jog draudžiama reklama pirmajame periodinio spaudos leidinio puslapyje. Tiesa, pirmininkė sutiko, kad sąlygos interneto žiniasklaidai ir periodinei spaudai šiuo atžvilgiu yra nelygios…
***
Žurnalistams, dalyvaujantiems rinkiminėje kampanijoje, rekomenduojama laikytis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 str., kuris teigia, kad žurnalisto veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami jie turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla.
***
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis – 30 valandų iki rinkimų pradžios. Jei balsavimo pradžia -sekmadienis, 7 val. ryto, tai agitacijos draudimas įsigalioja penktadienio naktį. Kas jau paskelbta – viskas gerai, tik negalima kelti teksto iš naujo į interneto svetainės viršų. Kartais apie kandidatą tą dieną rašoma komentaruose, komentuojami vieno ar kito kandidato geri darbai – vertinami tokie dalykai, tačiau komisija nemato esant to didele bėda. Kvietimas dalyvauti rinkimuose – nėra pažeidimas, tai žmogaus pilietinė pareiga.
***
Vyriausioji rinkimų komisija parengė politinės reklamos gaudyklę, kurioje tiek rinkėjai, tiek politinės partijos ar kandidatai gali pranešti apie pastebėtą galimai politinę reklamą. Tos gaudyklės žemėlapis skelbiamas viešai, visuomenė gali su juo susipažinti, kur ir kokios partijos ar kandidato galimai paslėpta politinė reklama buvo pastebėta.
***
Laura Matjošaitytė paminėjo, kad Facebook suformuotoms netikroms anketoms bus sutelktas didelis dėmesys – esą jau galima su Facebook administracija susisiekti ir paklausti apie tai. Jau buvo pašalinta iš jo tinklo šimtai netikrų puslapių.
www.kaunozurnalistai.lt nuotraukos; Dailininko LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai
