Uždegta žvakelė, kur žuvo žurnalistas rezistencijos kovotojas Julijonas Būtėnas

Prof. Aleksandras VITKUS, LŽS narys

Buteneo_Jul_kapas_didele.jpg


Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus (vadas atsargos kpt. Vytautas Žymančius} nario Gintauto Tamulaičio iniciatyva, Vėlinių dieną buvo pagerbti žuvę Lekėčių partizanai, kurių būryje buvo ir rezistencijos kovotojas žurnalistas Julijonas Būtėnas. Jo bei kitų kovotojų žūties vietoje atminimo žvakelę uždegė  ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Lietuvos sveikatos mokslų akademijos prof. Aleksandras Vitkus. 

Kolega svetainei  www.kaunozurnalistai.lt  atsiuntė savo publikaciją.


***

Keli kilometrai už Lekėčių, pasukus link Sirvydų kaimo, kelias veda į Skausmo kalnelį – Lietuvos patriotų žuvimo vietą prie Linmarko. Čia 1951 m. gegužės 21 d., papuolę į pasalą ir verždamiesi iš apsupties, žuvo partizanai Julijonas Būtėnas–Stėvė ir Petras Jurkšaitis–Beržas. Kartu slėptuvėje buvęs Jonas Kukauskas-Gardenis pasidavė gyvas, vėliau tapo išdaviku, čekistų pagalbininku Balandžiu.

Dabar šioje Rūdšilio girios vietoje yra atstatytas ir lankymui pritaikytas bunkeris. Žuvusiųjų giminaičių iniciatyva pastatytas metalinis kryžius, paminklas – angelas, koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūra (aut. P.Paleckis) ir kt.


,,Žurnalistikos enciklopedija“ (1997 m.) taip pristato Jūlijoną Būtėną (nuotraukoje):


Butenas_Julijonas_II.jpg
BŪTÉNAS Julijonas (1915 03 Dovydų k., Joniskėlio vls., Biržų aps. – 1951 05 21 Kazlų Rūdos miškuose).

 Žurnalistas, rezistencijos kovotojas. 1933 baigė Linkuvos gimnazijq ir pradéjo studijuoti teisç Vytauto Didžiojo un-te. Baigė Karo m-lą. 
Nuo 1934 bendradarbiavo dienr. „Rytas”, dirbo jo redakcijoje. 1936-40 buvo dienr. „XX amžius” politikos apžvalgininkas. 
1941-44 dirbo dienr. „Į laisvç”, „Ateitis” redakcijose. Taip pat buvo Vytauto Didžiojo un-to Filosofijos fak. Žurnalistikos katedros jaunesn. asistentas. 

1944 – Vietinés rinktinés vado gen. P. Plechaviciaus adjutantas. Nuo 1945 buvo VLIK’o leidžiamo „Eltos biuletenio” redaktorius, kartu bendradarbiavo leidiniuose „Téviškés žiburiai”, „Mažasis židinys” ir kt. Daugiausia rašé politinémis temomis. 1951 grįžo į Lietuvq ir isijungé j pasipriesinimo kovq. 1951 04 19 parašiutu nuleistas į Kazlų Rūdos miškus. Žuvo KGB baudéjams uztikus partizanų žeminç.


Taigi, 1944 metais, artėjant frontui iš rytų, žinomas žurnalistas, rezistentas Julijonas Būtėnas kaip ir daugelis Lietuvos žmonių pasitraukė į Vakarus. Julijonas garsėjo kaip puikus politikos apžvalgininkas, bendradarbiavo katalikiškoje ir rezistencinėje spaudoje užsienyje. Nuo 1949 m. Dirbo Vyriausioji Lietuvos išlaisvinimo komiteto kariniame skyriuje Miunchene (slapyvardis Stevė, Margis). Vakaruose susipažinęs su partizanu Juozu Lukša, kuris jį pakvietė grįžti į pavergtą Lietuvą. Julijonas Būtėnas sutiko ir tam pradėjo intensyviai rengtis.

1950 m. spalio 3 d. į Lietuvą palydėjo partizano Juozo Lukšos (slap. Daumantas) desantą ir grįžo, o 1951 metų balandžio 19 d. parašiutais nusileido Kazlū Rūdos miškuose Julijonas Būtėnas – Strėvė ir Jonas Kukauskas – Gardenis. Grįžimas gimtinėn vyrams nebuvo sėkmingas. Parašiutu nuleidžiamas krovinys užsikabino už medžių šakų ir pakibo ore. Tai ir išdavė desantininkus. Mėtydami pėdas vyrai brovėsi pro enkavedistų žiedą ir per didelius vargus pateko į slėptuvę Rūdšilyje, prie Lekėčių.


Petras Jurkšaitis-Beržas (1922-1951) Rūdšilio girioje praleido net šešerius metus. Vykdydamas Lietuvos laisvės armijos vadovybės įsakymą, jis su kitais partizanais tenai   įrengė slėptuvę iš Vakarų atskrendančiam desantui, tarp kurio dalyvių buvo ir žinomas žurnalistas. Lietuvoje Julijonui nebuvo lemta ilgai išbūti. 1951 m. gegužės 21 d. 11 val. 40 min. į Rūdšilį, pagal į nelaisvę patekusio partizano Žilvičio parodymus, atvyko KGB kareivių grupė ir apsupo desantininkų bunkerį. 


Partizanai, pajutę pavojų ir matydami, kad bandoma atidengti jų slėptuvės dangtį, patys atidarė dureles, pro kurias iššokęs Petras Jurkšaitis – Beržas paleido automato seriją. Bet už trijų metrų nuo slėptuvės narsuolį pakirto sovietų kariškio paleista kulka. Antrasis iš slėptuvės bandė iššokti žurnalistas Julijonas Būtėnas, bet ir jį peršovė sovietų kareivio kulka. Julijonas įkrito bunkerin į kurį  sovietai įmetė granatą. 

Nuaidėjus sprogimui, kagėbistai iš slėptuvės ištraukė žurnalisto Julijono Būtėno lavoną ir apsvaigintą parašiutininką Joną Kukauską.

1999 metais Julijonui Būtėnui-Stėvei po mirties suteiktas leitenanto laipsnis. 

***
Senovės graikai statydavo prie namų paminklinį akmenį tiems kariams, kurių žuvimo vieta nebuvo žinoma. Lietuvos partizanų žuvimo vietos jau yra žinomos, bet ne visos. Todėl ant visų partizanų paminklų turėtų būti uždegamos žvakutės. 

Auklėkime mokinius, gimnazistus, studentus, visus – kasmet per Vėlines uždegti po žvakutę prie kiekvieno paminklo. Tai būtų  ne tik didelė pagarba Išėjusiesiems, bet ir  puikus patriotinis jaunosios kartos auklėjimas. 

Nuotraukoje: LKRKA Kauno skyriaus nariai prie žurnalisto Julijono Būtėno žūties vietos.

 Aleksandro Vitkaus nuotr.

Panašūs straipsniai