Žurnalistas Vidas BEITNARAS. TAPATYBĖS KRIZIŲ EPIDEMIJA ( II tęsinys)

Beitnaras_II.jpg„Etap“ viešbučio fojė rusų žurnalistas maigo savosios „Tošibos“ klaviatūrą, ant stalo prikrauta naujausių „Planeta Basketbol“ žurnalų, išsamiai nušviečiančių Rusijos krepšinio (vyrų ir moterų) situaciją. Sutinkam ir tėvynainių plunksnos draugų, bet jie nenoriai leidžiasi į šnekas. Ką čia kalbėsi, kai žaidimu viską pasakė rinktinė. 

Kai birželį gavom ketvirtfinalio, pusfinalio ir finalo varžybų bilietus, nustebom, kad lenkai pridėjo ir papildomus – į kovosiančių dėl 5 – 8 vietų ekipų rungtynes. Organizatoriai tartum nujautė, jog Lietuva gali patempti tiki iki antro ketvertuko. Tikrovė pasirodė besanti dar niūresnė Tragifarso natomis suskambo išankstiniai žurnalų viršelių bei puslapių šūkiai: „LAIKYKIS, LENKIJA, MES ATIENAM!“, „TIKSLAS – ĮVEIKTI VISUS!“

Nupėdinę iki skraidančią lėkštę primenančios „Spodek“ arenos, mėginame parduoti atliekamus bilietus. Kasa jų purtosi iš tolo, o perpardavinėtojai nesiūlo net pusės jų kainos. Kažkur kitoje sproto rūmų prieigos pusėje išvystame į save nebepanašų šlepečiuotą bekepurį Sėklą su keliais draugeliais. Nei džiaugsminga, nei grėsminga jų išvaizdos neoavadinsi. Ar jau nusiuntė jis Ramūnui Butautui žinutę, kad neatsistatydintų (kaip buvo pasielgęs anksčiau, po Pekino Olimpiados)?


Iš paskutiniųjų besistengiantys neprasti tapatybės geltonoje „Švyturio“ palapinėje siautėja uniformuoti mūsų aistruoliai: dunda du būgnai, ir apgirtusių kuopelė desperatiškai nirtulingai maždaug kas dešimt minučių užskanduoja: „Lietuva!“ Liovęsi „prakalinėti“ niekam nebeįdomius bilietus, per dvigubą apsaugos kordoną patenkame vidun. Vestibiulyje pro šalį prašmėžuoja neutraliai nusiteikusių Šarūno Kliokio, vėliau – Vygaudo Ušacko siluetai. Mūsų „nebieskame“ (žydrajame) sektoriuje toje pačioje eilėje pastebim juokauti šįsyk nusiteikusį Artūrą Orlauską (Zakarauską). Tačiau daug Lietuvos krepšinio gerbėjams skirtų vietų tribūnoje tuščios. Įdomu, ar jas kas nors užpildys?


Baigiantis Rusijos ir Serbijos rungtynėms tuščias vietas pamažu ima tvindyti Slovėnijos rinktinės gerbėjai. Norim mes to ar nenorime, bet tapatybę teks prarasti, nes jų, apsikausčiusių tautine amunicija ir skanduojančių savus šūkius – dauguma. Be to, ir patriotiškai pasipuošusių lietuvaičių dominuojanti aprangos spalva – žalia. Palaikomi dviejų šalių aistruolių, slovėnai dviem taškais įveikia kroatus.


Kitą dieną iki vakarinių ketvirtfinalio mačų išdumiame į Krokuvą, iki kurios nuo Katovicų apie 80 kilometrų. Dėl remontuojamų ruožų ir dėl to, kad reikia pamirkti (nuo prakaito) eilėje prie mokamo kelio kasų, Jogailos ir Jogailaičių amžinojo poilsio vietą pasiekiam tik po dviejų valandų. Krokuvoje, pasibastę po senamiestį (jame, palyginti su birželiu, visai kiti mimai ir gatvės muzikantai), pagaliau užčiumpame Žalgirio mūšio paminklą. Jame neišskobtas joks Vytautas Didysis, tik Jogaila. Jokio Vyčio, tik viena meška. Kantriai laukiam, kol viena po kitos ir visos kartu nusifotografuos aštuonios rusės.


Atgal į Katovicus, vengdami spūsčių, nusprendžiam grįžti šalutiniu keliu, tačiau nieko nelaimim – ridenamės dvi valandas ir keturiasdešimt minučių. Gyvenviečių pradžios ženklai (garantuotas 50 km per valandą greitis) kartojasi vidutiniškai kas du kilometrus. Ir tos pačios automobilių vilkstinės. Maždaug pusiaukelėje radijas praneša: vos už kelių kilometrų nuo Katovicų, Siemenovicų šachtoje, sprogus metano dujoms, žuvo 12 angliakasių, 18 sunkiai sužeistų (nuo 40 iki 90 procentų nudegimų), o aštuonių tapatybės nenustatytos.

Į Katovicus skubiai atvyko premjeras Donaldas Tuskas. Siemenovicų šachtų kuorai, jei neklystu, matomi pro „Etap“ viešbučio langus. Niekas negalėjo įtarti, kad tuo Lenkijos nelaimės nesibaigs. Po pusmečio su trupučiu Krokuvoje, mano antrą kartą per tris mėnesius aplankytoje Vavelio katedroje šalia karalių marmuriniuose karstuose amžiams atguls per lėktuvo katastrofą žuvę prezidentas Lechas Kačynskis su žmona. Dar po mėnesio gegužinio potvynio vandenyse ims skęsti Varšuva.


Vakare prieš likusias dvejas ketvirtfinalio rungtynes prie „Spodek“ arenos paaiškėja, jog ne tik keblu parduoti (net ir pusvelčiui) nebereikalingus bilietus, bet neįmanoma nei išsikeisti zlotų į smulkesnius banknotus, nei gauti grąžos metaliniais pinigais. Padavęs penkiasdešimtinę už koldūnų su varške porciją, iš laikinosios lauko kavinės padavėjos gaunu ne keturiasdešimt zlotų, bet dešimt eurų. Viliuosi, kad jie nepadirbti. Pastebiu, kad po manęs stovėjusiam ispanui lenkė irgi atidavė grąžą – dešimt eurų. Šalia „Spodeko“ verta saugotis ne tik kišenvagių. Vos spėjau nusisukti, o lėkštę su dviem likusiais koldūnais pastvėrė indų nurinkėja.


Pėdinam į „Švyturio“ palapinę paklausyti lietuvių liaudies būgnų muzikos ir mauktelti alaus (sporto rūmų viduje alkoholį pardavinėti uždrausta). Jeigu nenori keliais zlotais per prievartą sušelpti pilstytojų, privalai paduoti nurodytą sumą – grąžos jie neturį. Prie sporto arenos pastebiu visai nekeistą dalyką. Duodami grąžą, vietiniai valgio ar gėrimo pardavėjai eurą įvertina keturiais zlotais. Tačiau jeigu pats sumanysi pirkti už gautą iš jų bendrąją Senojo žemyno valiutą, vienas euras teprilygs… dviem zlotams. Intrigos sulaukiam tik turkų – graikų runtynėse. Prancūzai prieš ispanus beveik nepasispardo. Smelkteli liūdna mintelė – dar nepripratom, kad tarp stipriausiųjų nėra saviškių.


Šeštadienį keliamės ankščiau ir šiaušiam į Čekijos metalurgų centrą Ostravą. Sukam aplink miestą ratus, vadovaudamiesi rodyklėmis, tačiau niekaip nepatenkam į centrą. Vitkovicės rajone krematoriumus primenantys metalurgijos ir angliakasybos įmonių pastatai, išsiraizgę vamzdynai ir nė gyvos dvasios. Nejaugi visa Ostrava šitokia? Pamatęs čekų kelių policijos ekipažą esu ramus – jų lenkų kolegos prie Augustavo sąžiningai atliko pareigą. Po pusketvirto mėnesio (nuo 2010 – ųjų sausio pirmosios būtų dar ramiau dėl tariamo Kristianijos hipio užmaršumo: Čekijos valdžia apsisprendė leisti bet kuriam asmeniui legaliai turėti (vežiotis) iki 1 gramo kokaino, 1,5 gramo heroino, iki 15 gramų marihuanos, 5 kanapių kerus, 40 haliucinogeninių grybukų.

(Bus daugiau)




Panašūs straipsniai