Adomas Subačius. Seno Dzūko nuo Ignalinos porinkiminis lapas

Subacius_II_pataisyta.jpgAdomas SUBAČIUS ( gim. 1928 09 28 Ignalinos raj.), Lietuvos žurnalistų sąjungos  ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys. 

Pokario metais baigęs Vilniaus universitetą, visą gyvenimą paskyrė „Šviesos“ leidyklai, buvo vyr. redaktoriaus  pavaduotojas. 

Kūrybingas  lituanistas Adomas Subačius jau keleri metai mūsų svetainės skaitytojus  džiugina vis naujais savo rašiniais. 

Po jAdomo Subačiaus „Seno Dzūko nuo Ignalinos priešrinkiminio lapo” pateikiame ir naująjį „Porinkiminį lapą”…                      

www.kaunozurnalistai.lt

***

Žmonėm, bra, kalama galvon, kad valstybėj visa kas turi derinties i derinas su Konstitucija. I įstatymai pagal ją turi būt priimami, i įsakymai neturi jai prieštaraut, i žmonės savo elgesiu negali jos laužyt. Valdžia, buvus nebuvus, visą laiką tesinas, kad dirba pagal Konstituciją. Net įsteigtas, ti va, Konstitucinis teismas, kataras pridabaja, kad visi jos laikytųs. Labai džiaugėmės nauja, lietuviška, ne bolševikine, Konstitucija, sutartinai až jų nubalsavom. Dvidešimtį metų pagal ją gyvenam gyvenam i pažiūrėkim, ką prigyvenom.

Kiek prie bolševikų buvom pristatę didelių gamyklų – neliko. Kiek buvo gyvulininkystės fermų — neliko. Kokius javus laukuos išugindavom! – Dabar daug žemės dirvonuoja, miškais ažeina. Až žemės nedirbimą pinigus moka. Mažeikius, bra, gi dykai sukčiam atidavėm. Net ne dykai, da primokėjom, kad imtų. Tuometinis tautos vadas aiškino, kad šita gamykla yra tik metalo laužas, kataro neturėsme kur dėt, tai tik reika džiaugties, kad kas tą metalo laužą ima. Net jei reikia i primokėt. Visa kas, kas tik buvo galima, išparduota: bankai — ažusienio, televizija –ažusienio, laikraščiai — ažusienio, kiaulių fermos – ažusienio, daugybė firmų – ažusienio. I vis pagal Konstituciją. Niekap nelaužydami jos, pusė milijono Lietuvos gyventojų atsidūrė ažusieny. 

Bra, pagal tą pačią Konstituciją žemė padaryta kilnojamu turtu, kap niekur pasauly. Greit i žemė bus pardavinėjama ažusieniui, tai Lietuvoj liks tik ažusienis, maksima i vaistinės. 

Kai visa kas vienep ar kitep buvo daroma pagal Konstituciją, kaltų nėra. Niekas dėl šitokio Lietuvos nugyvenimo nebuvo nubaustas. Va, neteisingai pasakiau. Buvo vienas nubaustas. I ne bet kas, e pats prezidentas. Až tai, kad nusižengė Konstitucijos dvasiai. 


Vitusiui , bra, dedas, kad pagal Konstituciją naikinama visa kas, ką buvom padarę prie bolševikų. Kai kam rūpi, kad neliktų jų nei kvapo. Bolševikų statytą atominę elektrinę uždarėm, dabar valdžia ruošias statyt naują, lietuvišką. Gal lietuviška elektra bus šviesesnė.
Paantrina i Bronusis. Prie bolševikų moteriškės gimdydavo Ignalinos ligoninėj, jas ti po gimdymo laikydavo ilgiau nei savaitę. Dabar išveja po trijų dienų. Patį gimdymo skyrių išvijo iš Ignalinos ligoninės. Žada visus gimdymo namus i skyrius iš viso išvyt iš Lietuvos. Tegu motegeriškės gimdo lietuviškai, kap gimdydavo mūsų bobutės i probobutės.

Jiem pritaria i Juozupas. Sako, yra politikų, katariem bolševikų padaryti darbai elergiją kelia. Sutrumpino bolševikai darbo dieną iki aštuonių valandų. Konservatoriams šitai netinka. Siūlo leist verslininkam ją ilgint. Nustatė bolševikai keturiasdešimties darbo dienų savaitę – konservatoriams toža netinka, siūlo ją ilgint. Net nesiūlo, e reikalauja priimt tokį įstatymą. Įvedė bolševikai žmonėm keturių savaičių apmokamas atostogas – konservatoriams regis, kad šite bolševikai per daug lepino darbo žmones. Jie norėtų labiau lepint verslininkus. 

Šite paskalbėdami, bra, susgriebėm, kad reiktų pažiūrėt, kap ta Konstitucija atrodo, kas i kap joj parašyta. Bronusis pasiūlė susmest, nuspirkt vieną, nu, vieną egzempliorių, i aiškinties. Ale Juozupas su tuo nesutiko. Sako, reikalas rimtas, turim iš pašaknų aiškinties. Vieną nuspirkę iki šaknų nepriskasme. Visiem reikia ją turėt runkase. Skaitant paišeliu, nu, rašikliu, pabraukt, kas ažkiūva, kas interesna, kas neaišku. Da galima in viršelio i puslapių numerius parašyt. Nu, tų puslapių su pabraukymais. Tadu nereiks po visą knygą knaisioties. 

Juozupas, bra, yra Juozupas, protingai pasakė. Tai sudėjom pinigus, e Bronusis nuvažiavo i nupirko visiem po Konstituciją i rašiklį. Nu, ne pačią Konstituciją. Konstitucinis teismas išaiškino, kad Konstitucija – tai dvasia. Kap i angelas Sargas. E angelo nei papirksi, nei nupirksi. Tai i mes nuspirkom ne po Konstituciją, e tik jos aprašymą. Skaitėm ją visi namuos, pabraukinėjom i par Juozupų aptarinėjom. Reikia praudų pripažint, kad, lygindami Konstituciją su gyvenimu, pasjusdavom tokie minki, tokie valstybei nereikalingi, tokia didele našta valdžiai, kad nors eik i paskark. Ale nėjom. Susmesdavom puslitriui. 
Laisvoj Lietuvoj… Bra, negerai pradedu. Kokia ana, ti va, laisva, jei partijų ažvaldyta. Prie bolševikų sakydavo, kad be ceka, nė kaka. Prauda, dabar kaka daryt gali i be partijos žinios. Nei leidimo prašyt reikia, nei ataskaitos rašyt. Ale prie valstybės valdymo pirštų neprikiši. Nu, gal ne pirštų, e galvos. Partijos neleis. Net rajono valdžia renkama tik pagal partijų sąrašus. Net seniūnai, bra, yra partijų pastatyti. Tai mum pirmiausia i parūpo, kas apie partijas Konstitucijoj pasakyta. E pasakyta labai nedaug: kad žmonės gali jungties į partijas ir į visokias organizacijas. Jungties tai jungties, ale ką partijos valstybėj gali daryt i kap daryt, nėra nė pusės žodžio. Tade partijos spardos i žvingia in visos Lietuvos kap inmitį kumeliai. Jas reikia guldyt, nu, romyt, apmaut aprimesliais i pažabot ūdilais. Konstitucija i turėtų šituo pasrūpint. 

Mum visiem labai ažkiuvo, kad Konstitucija vis duoda i duoda, kad tą, i tą, i tą, nu visa ką, reikia daryt pagal įstatymą. E labai gerai žinom, kad įstatymus priima Seimas. Tai i pažiūrėjm, kas Konstitucijoj pasakyta apie Seimą.
Apie Seimą, bra, prirašyta daugiau. Konstitucija reikalauja išrinkt šimtą keturiasdešimt vieną deputatą. Tiek i išrenkam. Tik kakiem galams jų tiek reikia, jei įstatymai smagiai priimami i trisdešimčia balsų.

Vytusis, bra, siūlo palikt Seime šimtą deputatų, lygų skaičių. Tadu lingva būtų skaičiuot procentus. Šimtas deputatų – šimtas procentų. Tai išeitų vienas deputatas – vienas procentas. Reikia įstatymui priimt septyniasdešimt balsų – labai paprasta: turi nubalsuot septyniasdešimt deputatų. Saliaj sėdi dvidešims žmonių, tai tik dvidešims procentų visų deputatų.

Untanas tam nepritaria. Jam per daug šimto. Siūlo skelt tą šimtą per pusę, aba i pinkios dešimtys yra lygus skaičius. E procentus apskaičiuot toža nesunku. Skaičiuok nuo šimto i skelk per pusę.
Bronusis, bra, kap visadu, ima strogiai. Velniam reikia to šimto! Šimtą atmest, keturiasdešims palikt. Mažiau bus, mažiau riesis, gal daugiau dirbs. E su procentais ne bėda. Kompiuteriai vienas du i apskaitys.

E, bra, Ignasiui keturiasdešims nelabai tinka. Sako, gal i geriau dirbs, ale kai mažiau riesis, tai nebus interesna per televiziją Seimo posėdžius dabat. J

ozupas aiškina, kad šitų skaičių nereikia imt iš akies. Reikia gerai moksliškai išnagrinėt i apskaičiuot, kiek tų deputatų Lietuvai reikia, kad anys dirbdami, e ne snūduriuodai ar nežina kur bastydamiesi, visus reikalingus darbus gerai nudirbtų.

Man, bra, tai labiausiai patinka mano žmonelės siūlymas. Ne dėl giminystės, e dėl naujumo, nu, racionalumo. Sako, reikia išrinkt keturiasdešims etatinių deputatų i jiem mokėt algas. E šimtą padaryt neetatiniais savanoriais deputatais gaisrininkais. Kaip radės degt kokio svarbaus įstatymo priėmimas, šito gaisro gesint paskviest tuos deputatus gaisrininkus. Jiem net specialią uniformą būtų galima pasiūt. Gal net nemokamai.

Pasodinom deputatus Seiman, šiltan daiktan, kad anys, ti va, gerus darbus mum darytų, nu, tuos, kataruos prisakom daryt i kataruos prižada padaryt. E anys, šėtonai, ramiai Seime sėdi, mūsų neklauso, savo pažadų nevykdo i mes nieko negalim padaryt. Bronusis nelabai nori sutikt, kad sėdi. Sako, taigi kad sėdėtų! Šliajas velniai žino kur. Gal Afrikoj, gal Azijoj, e gal Lietuvoj su mergom duodas. Bronusiui vis regis, kad daug bėdų pasdaro per mergas. E Konstitucijoj nieko aiškaus nepasakyta, kap tokius šlaistūnus iš Seimo iškrapštyt.

Juozupui, bra, atrodo, kad reikia daryt krikščioniškai, katalikiškai, imt pavyzdį iš Dievo. Sako, sutvėre Dievas Adomą su Ieva ir intaisė juos rojuj, šiltam daikte. Žinok, kad buvo šilta, jei anys, ti va, nuogi vaikščojo. Ale nepaklausė pirmieji žmonės Dievo nurodymų, nuskalto jam, tai Dievas nesvarstydamas išvarė juos nuogus iš rojaus be niekakių kompensacijų. Kad anys, ti va, savo prakaitu pelnytųs duoną i vargtų veisdamiesi, daugindamiesi i pripildydami žemę. 

Šite, sako, bra, reikia daryt i su deputatais. Až pažadų netesėjimą i visokius nusdėjimus juos reikia nesvarstant, Dievo pavyzdžiu, guit iš šito šilto daikto be niekakių kompensacijų. Tegu eina savo prakaitu pelnyties duonos. Prie veisimosi gali i neprisdėt. Dabar Lietuvoj priviso, kap sako, dėl valstybės i žmonių gerovės, tiek partijų, institutų, visuomeninių judėjimų, studijų i centrų, organizacijų i asociacijų, kad anos, ti va, jau pripildė visą Lietuvą. Naujų ažveist nėra niekakia reikalo. 

Konstitucija, bra, deputatus padarė švintaisiais. Jie nepakaltinami. Važiuodamas deputatas viršijo greitį penkiasdešimčia kilometrų, tai i bausk kap visus žmones. Baudos aiškiai nustatytos. Ale ne. Pats generalinis prokuroras turi važiuot Seiman i prašyt jo malonės leist pritaikyt įstatymą. Lyg anas prokuratūroj darbo neturėtų. 

E Seimas lingvai nepasduoda. Šitam nuskaltimui, tokiam „painiam“, įvertint sulipdo devynių Seimo narių komisiją, katara turi įvertint, kade šite padaryta. Reiktų paprasčiau sakyt: katara turi rast patesinamų priežasčių. Bronusiui regis, kad anas greičiausiai važiavo su merga, tai nieko pakeliui i nematė. 

Daug šnekėjomės dėl įstatymų priėmimo. Parašyta, kad visi deputatai gali pateikt įstatymų projektą i Seimas turi jį svarstyt. Nesvarbu, kad tas deputatas gal nelabai raštingas, ale anas galingas. Gal net pajuokai buvo nuvežtas kokion salon, paskui per partijos sąrašą atplukdytas Seiman. 

E kad žmonės, nu, piliečiai, galėtų pateikt įstatymo projektą, reikia surinkt pinkiasdešims tūkstuncių parašų. Net jei tūkstuncia specialistų, nu, tą reikalą išmanančių mokslininkų, profesorių, akademikų, visokių lauretų, pateiktų įstatymo projektą, Seimas jo net nepriims. Galva neišneša, kur čia žmonių dalyvavimas valstybės valdyme. Kur čia ta garsinama demokratija. Vitusis pasakė „Sodoma i Gomora“, atsikėlė, užsidėjo kepurę ir išėjo.

Visiem, bra, pasdarė nei šis, nei tas. Vitusis pats ramiausias, tyliausias, i tas neištvėrė. Sūdna diena! Apie Konstituciją kalbėt noro neliko. Iš viso nelabai klijavos kalba. Tai Bronusis pasiūlė susmest puslitriui. Tokioj padėty niekas neprieštaravo. Kai susimetėm i kai Untanas atsistojo eit atnešt, pro duris inėjo Vitusis. Pasiūlėm i jam prisdėt. Ale anas išsitraukė iš kišeniaus pusę litro i pasakė, kad skladka nereikalinga. Kad jei jau tokia svieto pabaiga, tai anas fundija. Negalėjom gi atsisakyt. Išdykinom tą puslitrį, ale i skladka nepavadijo.
Konstitucijoj pasakyta, kad gydymas yra nemokamas. Negerai, kai nemokamas. Až gydymą gydytojam reikia mokėt. Kai dabar valdžia nemoka, tik šį tą numeta, tai mokėt turi ligoniai. Ne kas išeina. 

Vitusiui, ba, regis, kad gydytojas turi gaut ne mažiau kap Seimo deputatas. Deputatas neneša niekakias atsakomybės. Nu, nubalsavo durnai. I kas? Nieko. Muožna pastaisyt. Tai Seimas pila i pila įstatymų pataisas i papildymus. E gydytojas negali durnai nugydyt. Nugydyto iš kapo neprikelsi. 


E Bronusis antrina, kad kirurgas turi gaut ne mažiau kap ministras. Kas ministras?! Anas gi nei galva, ne runkam nedirba. Turi kirbinę patarėjų, katarie až jį dirba. E visokių raštų pasrašnėjimo i dalyvavimo priėmimuose darbu laikyt neišeina. E kirurgas dirba i galva, i runkam. I klaidų negali daryt. I patarėjų neturi. E asistentai nepatarinėja, tik daro tai, ką liepia kirurgas. Pakita, kai operuoja, nėra kadu nei patarinėja, nei pastarinėja. Reikia pjaut, reikia siūt, e ne liežuviais malt.
Kai gydytojam nemoka, tai sunku prie jų prieit. Pasiunčia šeimos gydytojas tave pas specialistą. Registruojiesi. Pasako, kad ateisi tada i tada. Po trijų mėnesių ar net po pusmečio. Tai eini eini, nuskamuoji eidamas, e specialistas da subara, kad nesrūpini sveikata, kad ažleidai ligą, dabar sunku ką i padėt.

Juozupas, bra, priduria, kad kas turiu pinigų, tai neina, e važiuoja. Mašina, nu, lingvaja. Tai greitai nuvažiuoja. Arkliu ar dviračiu, kap nari sukies, greičiau nei pėsčias nelabai nuvažiuosi. E raitas jot tai net nemėgink. Tik apsjuoksi.

Bolševikai, bra, statė ligonines, kad žmonės jose gydytųsi. Dabar ligonines siaurina i aždarinėja, slaugos namais verčia. Iš Ignalinos ligoninės pašalino akušeriją, kirurgus, kai katarie specialistai atvažiavę priima ligonius tik kartą per savaitę, i tai da ne galas. Sako, kad gydytis reikia vaistais, namuos, šite valdžiai pigiau atsieis. Až tai Ignalinoj buvo viena vaistinė, e dabar yra pinkias, e gal da i daugiau. Mum niekap nepasisekė išsiaiškint, ar šite daroma pagal Konstituciją. 
Ignasiui regis, kad čia Konstitucija niekuo dėta. Žmonės pradėjo daugiau sirgt, tai i vaistinių prireikė daugiau. Sako, pristatė i pristeigė visokių maisto parduotuvių, tai žmonės perka velniai žino ką i sveikatą gadina. Gal i praudų sako.

Kai su medicina tokie nelingvi reikalai, Untanas pasiūlė susmest puslitriui. Ale Juozupas nepritarė. Sako, prie medicinos gert netinka. Netinka tai netinka. Anas su medicina daugiau reikalų turi, tai geriau išmano.
Konstitucijoj parašyta, kad mokslas nemokamas. Geriau, kap i medicinoj, išeitų, kad būtų mokamas. Doktariam ligoniai kai ką primeta, e mokytojams i dėstytojams tėvai nieko nenumeta. Jiem da sunkiau nei doktariam.

–Kų padarysi, –sako Vytusis, — dabar mokyklos reforma, e kažnai reformai reikia išlaidų. Po dešimties metų, kai baigsis reforma, atsiras tų pinigų. 
–Navatniai išeina, — atsidūsta Ignasius. — Mokinių mažėja, mokyklas aždarinėja, e pinigų nedaugėja. Turėtų būt atvirkščiai.
–Kakis navatnumas! Ligonių tai nemažėja, e ligonines toža aždarinėja, kad neranda pinigų. 
–Interesna va kas. Pinigų trūksta visa kam, ne tik medicinai i mokslam. I policijai, i bibliotekom, i pašalpom… Visa kam trūksta.
–Ale valdžia stengias tų pinigų rast. Visokiais būdais ieško, devyniais prakaitais apsipildama. Tik nelabai jai sekas.
–Seniai pasakyta: nepadėjįs neieškok. E gal ana tuos pinigus pametė? Pametus reikia ieškot.
–Nepadėjo i nepametė, — sako Juozupas, — ale truputį randa. Nedaug, ale randa. Gana algom pasdidint, priedam prie algų išsimokėt, kompensacijom atseikėt.
–I naujiem deputatam prie algų po dvi tūkstuncias pridėt, — primena Bronusis. 

Kai pradėjom aiškinties, kade dabar mokiniai turi vaikščiot su krepšeliais, kai iki šiol vaikščiojo su portfeliais i kuprinėm, laiškininkė atanešė Juozupui laikraštį, e mum davė žurnalą ir pasiūlė pasiskaityt apie topinambus. Žurnalas nematytas, ale didelėm raidėm parašyta, kad geras žurnalas. Jei tep parašyta, tai gal i geras. Kas jį žino. Duoda i sako: „Pasiskaityste, pasisodinste, valgyste i visokių ligų atsikratyste. Būste sveiki i drūti.“

Labai interesna, bra, pasdarė, kap nuo kažkokių negirdėtų topinambų, gal iš Afrikos ar Kinijos atvežų, galima pasveikt i drūtiem pasdaryt. Puolėm skaityt. Iš pradžių labai nusvylėm. Paaiškėjo, kad tie topinambai, tai žieminės bulbos. Matėm tas bulbas. Sodybą kaime nuspirkus Marijona augina jas. Ažauga aukštesnės ažu žmogų, geltonai žydi kap kvietkai. Žiedai nemaži, apskriti. E gumbai nedideli, susukti, kap sakyt, gumbai gumbuoti. 

Ale toliau, bra, skaitunt interesas didėjo. Aba va kas buvo parašyta:. „Šiose gumbuotose bulvėse slypi visas arsenalas naudingų medžiagų: geležies raste daugiau negu burokėliuose, morkose ar įprastose bulvėse, nemažas kiekis magnio, kalio, kalcio, natrio, fosforo, cinko, chromo, fluoro, pektino, celiuliozės, organinių rūgščių, riebalų, baltymų, amino rūgščių, karotino, gintaro rūgšties, vitaminų B1,, B2 , B3, PP, C.“ Be viso šito, jose da gausu insulino. Šitas išvardijimas, bra, mus labai nustebino. Kap šitokioj mažoj gumbuotoj bulbelėj gali šitiek visko sutilpt. Dagi po nemažai.

Toliau, bra, da interesniau. „Bulvinų saulėgrąžų sultys naudingos širdžiai ir kraujagyslėms, padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, vidurių užkietėjimui gydyti, jos reguliuoja žarnyno peristaltiką ir medžiagų apykaitą, padeda susigrąžinti regėjimą. Šis gumbas reguliuoja ir stiprina imuninę, nervinę bei endokrininę sistemas, pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidantiniu poveikiu. Naudingas sergantiems inkstų akmenlige, anemija, tiems, kas prikaupę per daug svorio ir druskų. Topinambas mažina kraujo spaudimą ir cukraus kiekį kraujyje, didina hemoglobino lygį… puikiai sugeba šalinti iš organizmo toksinų, cholesterolio, sunkiųjų metalų, radionuklidų pertiklių. Sergant cukriniu diabetu, skrandžio opa, hipertenzija, ateroskleroze, nutukus siūloma suvalgyti kelis gumbus likus valandai iki kiekvieno valgymo… Stiebas i lapai labai tinkami gydant sąnarių ligas, artritą, osteochondrozę, po judėjmo aparato traumų.“ 

Tai va, bra, kap! Ne visa ką mes iš tos medicinos supratom, ale buvo aišku, kad tas topinambas gali apsaugot žmogų nuo visų ligų. Tik Untanas ažprotestujo. Sako, parašyta, kad padeda susgrųžint regėjimą, i nieko nepakyta, kad pededa susgrųžint girdėjimą. Jam pritarė Ignasius – nė pusės žodžio apie prostatitą. Nu, išeitų, gal ne nuo visų ligų, e nuo daugumos. Pakita, gal vietos neužteko visom ligom išvardyt, gal dėl kitų nebuvo atlikti tyrimai. Ale i neprigirdint, i dažnai šlapinantis pravartu valgyt topinambus. Galvą galima dėt, kad nuo jų nei apkursi, nei pradėsi šlapinties be perstojo. E pagerėjimas gali būt. Gal da i nemažas. 

Kiek, bra, dabar laukų dirvonuoja, kiek jų apžėlę karklais i stabarinėm piktžolėm! Šituos laukus reikia apsodint topinambais. Juos visi valgytų i sveiki būtų. Nedaug gydytojai turėtų padėt. Kaimo žmonės patys užsiūgintų, e miestiečiai galėtų pigiai nuspirkt. Nereiktų kompensuojamų vaistų, valdžia sutaupytų milijardus. 

Šitai išsiaiškinę, bra, supratom, kad mūsų pasvarstymai apie mediciną pagal Konstituciją buvo nelabai reikalingi. Visas viltis reikia dėt i topinambus. Ale Bronusis tuo nestenkino i pradėjo:
–Viktaras pasakojo, kad kai buvo išvežtas, dirbo kasykloj, šiaurėj. Igarkoj. Kasė polimetalų rūdą. Toj rūdoj buvo visokių metalų: vario, alavo, cinko, švino i kitokių. Tade ana, ti va, i buvo vadinama polimetalų rūda. Ją gebendavo fabrikuosan, kur metalus išskirdavo.

Topinambe toža yra polimetalų rūdos. Da, kap rašo, i nemaži kiekiai. Tai gumbus reikia vežt fabrikuosan i išskirt metalus. Takis metalų gavimas labai paspartintų ekonomiką.
–E kas mokės išskirt? – parūpo Ignasiui.
–Ne mum sukt galvas. Tam yra mokslininkai, tegu anys i suka.
–Iš bulbų možna būtų i spiritą varyt, — pasiūlė Vitusis.
–Čia jau, broleli, tai nusišnekėjai, –paprieštaravo Untanas. – Kokį spiritą? Metalinį?
–Niek nenusišnekėjo, — įsiterpė Juozupas. — Labai geras spiritas išeis. Jan pereis visa kas, kas gydo, e metalai liks atliekose. Iš jų i reiks išimt metalus. E spiritą bus galima gerinėt i gydyties. Niekas nepavadins girtuokliu.

Kai buvo jaunesnis, Ignasius laikė bites. Tai i dabar topinambe ažuodė medų.
–Kai visi laukai sužydės topinambais, tai kiek bitės prineš medaus! I ne bet kokio, e vaistingo. Jei jau gumbai i lapai turi gydunčių dalykų, tai negali jų neturėt žiedai. Žiedų nektaras. Valgytum tokį medų i būtum sveikas.

–Jeigu jau šite, tai i cia da ne galas, –sako Bronusis. — Stiebai jų aukšti, stori, jais būtų galima kūrint katilines. Išeitų madingas, kap jį ti vadina, biokuras. Šildymas pigiai atseitų. 
–Būt možna šiltai gyvint, — sako Untanas, — valgyt bulbas su medum i ažgert spiritu. Tai kiek sveikatos turėtum!
–Visa kam turi būt norma,– sako Juozupas. – Visa ką vartot reikia prideramai. Valgyk duonos kiek telpa, i nieko neatsitiks. E kai persvalgysi pupų ar žirnių, tai pirsčiosi i persčiosi. E bulbas su medum ažgerdamas spiritu, gali nespėt i pirstelėt, pirma kojas gali pakratyt.

Kap bus, tep bus. Ale kap padaryt, kad valdžia suprastų, kakis naudingumas būtų ūgint topinambus. Ministram neišaiškinsi, anys klauso tik savo patarėjų. Prie patarėjų neprieisi, aba anys dedasi da didesniais až minstrus. Gal Juozupas i prietų prie patarėjų, ale kad vaikščiot negali, jam kojos ataimtos, nu, paralyžiuotos. E svarstymus apie topinambą anas baigė nedidele kalbele:
–Negaliu vaikščiot, laukan išeit, vis guliu i guliu vienas. Nusbosta i televizorius, i laikraštis. Gerai, kad ateinant, ligonį aplunkat. Pasišnekam, papolitikuojam, i laikas greičiau praeina, ne tep nuobodu būva. Aš jum turiu dėkavot i dėkavot.

Vakar man atanešė pensiją. Šiunde Adelia, nu, socialinė darbuotoja, pripirko iš atvažiavusios krautuvės valgio. E aš da sukambinujau i gėrimo. Didelį butelį. Ne kokio šūdo, e bajoriškos degtinės. Tai šiunde i išgerkim, kad Lietuva sužydėtų topinambais.
Gražiai pakalbėjo. Visi smagiai paplojom.
Juozupas, bra, yra Juozupas!

(BUS DAUGIAU)

Panašūs straipsniai