Valstybės dienos išvakarėse Istorinė Prezidentūra Kaune pakvietė į parodos „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ iškilmingą atidarymą. Šventėje dalyvavo daugiau kaip šimtas kviestinių svečių. Parodos globėja, patyrusi politikė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, parodos mecenatė, jaunosios kartos politikių atstovė, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė, ir Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė net tik atidarė parodą, bet visoms Lietuvos moterims linkėjo ir toliau tęsti savo pirmtakių darbus. Renginyje taip pat apsilankė gausus būrys žinomų valstybės vyrų bei žymių ir veiklių moterų: Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Seimo narės Vincė Vaidevutė Margevičienė, Dalia Teišerskytė, Birutė Vėsaitė, įvairių Lietuvos moterų organizacijų vadovės ir narės, aukštųjų mokyklų dėstytojos bei dėstytojai, archyvų ir muziejų darbuotojai. Atidarymo iškilmes savo apsilankymu pagerbė žymių Pirmosios Lietuvos Respublikos asmenybių vaikaičiai bei giminaičiai. Dalyvavo Sofijos Čiurlionienės anūkė Dalia Marija Palukaitienė, parodai suteikusi daug vertingų eksponatų, Dalia Marija Brazauskienė, Lozoraičių šeimos giminaitė, Marija Urbšytė, J. Urbšio dukterėčia, Jono Žemaičio dukterėčia Aušra Marija Vilkienė.Seimo pirmininkė Irena Degutienė atidarydama parodą kalbėjo: „Džiugu, kad ši paroda atidaroma prieš labai svarbią datą – liepos 6-ąją – Lietuvos valstybės šventę. Neabejoju, kad apsilankiusieji parodoje sužinos daug istorinių faktų apie moterų dalyvavimą politikoje, valstybės valdyme tarpukario laikotarpiu. Tuo metu moterys jungėsi į įvairias organizacijas, bendruomenes, asociacijas ir savo aktyvia veikla prisidėjo prie valstybėje vykusių procesų. Šiandien net sunku patikėti, kad tik 1922 m. moterys gavo teisę balsuoti. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos moterys visais laikais buvo atsakingos, išmintingos, mylėjo savo Tėvynę”. Irena Degutienė pasidžiaugė Pirmosios Lietuvos Respublikos moterų politiniais pasiekimais 1920 m. joms pirmą kartą dalyvaujant Steigiamojo Seimo rinkimuose bei 1926 m. pirmą kartą iškėlus dvi kandidates – Feliciją Bortkevičienę ir Gabrielę Petkevičiatę-Bitę – į Prezidento postą. Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Lietuvos moterys ir dabar labai daug daro, kad Lietuvoje gyventi būtų šviesiau ir gražiau. „Yra daug moterų, kurios aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Tačiau, kad ir kokias pareigas moteris eitų, niekuomet neturėtų pamiršti, kad, visų pirma, ji yra moteris: žmona, mama, močiutė. Nes toks supratimas leidžia veikti moteriškai ir savitu būdu prisidėti prie Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo, prie visos šalies gerovės”, – sakė I. Degutienė.
Europos parlamento narė, parodos mecenatė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje prisiminė moteris karžyges, karžygių motinas, kurių dėka Lietuva išliko sudėtingų istorinių išbandymų metais, moteris, kurios nuo pirmųjų kūdikio žingsnių ugdo ir augina tautos ateitį. Kiekviena pilietis individualiai prisiima atsakomybę už savo šalies likimą. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kaip vieną svarbiausių tiek moterų tiek vyrų bruožų įvardijo patriotizmą. Kurio vienu pavyzdžių įvardijo žymios tarpukario lietuvių aktorės Uršulės Babickaitės (Unės Bay) pasirinkimą. Amerikos „Paramount pictures“ kompanijai jai pasiūlius JAV prezidento mylimosios vaidmenį, buvo užduotas klausimas, kurią valstybę ji rinktųsi ginti karo atveju. U. Babickaitė, nors ir turėdama Lietuvos bei Amerikos pilietybes, nedvejodama pasirinko Lietuvą, nepaisant to, kad šis atsakymas jai kainavo tolimesnę karjerą žymioje kinematografijos kompanijoje. Europarlamentarė atkreipė dėmesį, jog moterims ir Lietuvoje, ir pasaulyje vis dar trūksta solidarumo, todėl net ir ryškios moterys politinėse kovose priverstos nusileisti vyrams. Baigdama kalbą ji palinkėjo moterims vienybės ir glaudesnio bendradarbiavimo. R. Morkūnaitė kartu su liepos 6-ąja diena siūlė su džiaugsmu ir viltimi prisiminti, jog šiandieninė Antroji Lietuvos Respublika jau perkopė per 22 metus, ir gyvuoja toliau.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pažymėjo, jog šiandien Lietuvos moterų emancipacija yra įgyvendinta, kadangi aukščiausius šalies postus užima moterys. Nors daliai visuomenės atrodo, kad moterų vis dar per mažai dirba vyriškomis laikomų profesijų srityje, tačiau jos vadovaujamoje Krašto apsaugos ministerijoje moterys sudaro daugumą, o Lietuvos kariuomenėje šiandien tarnauja apie 11 procentų moterų. Tokiais rodikliais negali pasidžiaugti net ir NATO senbuvės šalys, pvz. Danija, kur moterys kariuomenėje tesudaro 4 procentus. R. Juknevičienė kvietė Lietuvos moteris vertinti Konstitucijoje įtvirtintas moterų pilietines teises, abiejų lyčių lygybę, kadangi tai, kas mums atrodo įprasta, daugelyje besivystančių pasaulio šalių vis dar tebėra tik politinė siekiamybė. Jai atvykus į Lietuvos globojamą Goro provinciją Afganistane, vietos tarybos posėdyje afganistanienės Goro tarybos narės, pirmą kartą kartu su vyrais susėdo už bendro stalo.
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto doc. Dr. Virginija Jurėnienė, viena žymiausių Lietuvos moterų judėjimo XX a. tyrinėtoja, savo pranešime Pirmosios Lietuvos Respublikos moterų laimėjimus lygino su šiandieniniais pasiekimais, kuriuos vertinti ganėtinai sunku, kadangi anuometinė visuomenės sankloda labai skyrėsi nuo šiuolaikinės postmodernios visuomenės. Jos nuomone, nors šiandien Lietuvoje moterys užima svarbiausius valstybės tarnybos postus, tačiau Seime bei kitose valstybės institucijose jų vis dar per mažai. V. Jurėnienė įvardijo svarbiausius šiandienius Lietuvos moterų judėjimo pasiekimus bei aktualiausias moterims problemas –nepakankamai valstybės remiamą šeimos politiką. Istorikė siūlė remtis Skandinavijos šalių pavyzdžiu ir spartinant moterų integraciją visuose viešojo gyvenimo sferų lygmenyse įvesti kvotas, kuomet ne mažiau kaip 40 procentų darbuotojų turėtų sudaryti moterys.
Renginį papuošė muzikiniai kūriniai, kuriuos atliko solistė Gabrielė Bielskytė ir gitaristė Meilė Gustaitytė, bei fleitininkė Monika Ryškutė.
