Birželio 30-ąją Šventojoje įvykęs Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos posėdis tapo išplėstiniu, nes jame dalyvavo ir keli LŽS tarybos nariai. Tarybos posėdžiui trūko kvorumo, Valdybos – užteko, tačiau nesuprantama, kodėl kai kurie LŽS skyrių ir klubų vadovai nedalyvauja posėdžiuose. Ar ilgai taip tęsis?
Į tūkstantinę sąjungą buvo priimti kėdainiečiai ir vilniečiai žurnalistai. LŽS tikraisiais nariais arba nariais korespondentais patvirtinti: Dalia Bukontienė, Irma Bajorūnė, Ričardas Lapaitis, Jonas Paulauskas, Diana Rakauskaitė, Leonid Topalov.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė valdybos posėdyje kalbėjo apie numatomą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarką. Pranešėja, atstovaujanti Lietuvos žurnalistų sąjungą SRTRF, pažymėjo, kad Fondo veiklą reikia tobulinti, tačiau ne taip, kaip planuoja Lietuvos kultūros ministerija. Todėl LŽS nariai turi pareikšti nuomonę dėl Fondo pertvarkos ir pateikti siūlymus LŽS darbo grupei, kuriai vadovauja A.Nugaraitė.
LŽS valdybos posėdyje buvo akcentuota, kad prasidėjęs Lietuvos Seimo inicijuotas kai kurių Visuomenės informavimo įstatymo punktų keitimas, savireguliavimo institucijas „suvalstybina“. Taip atsitiko su Radijo ir televizijos komisija ( LŽS joje atstovauja Vidas Mačiulis), kuri tapo biudžetine ir net penkis iš vienuolikos Komisijos narių – skirs Prezidentūra ir Seimas. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, iki šiol neturėjusi juridinio asmens statuso, taps Asociacija. Rudenį paaiškės, kokia jis bus, todėl ir LŽS šiuo klausimu turi pareikšti savo nuomonę.
Ir Lietuvos žurnalistų sąjunga numato keisti savo veiklos modelį . LŽS administracijos finansininkė Lina Mykolaitienė pateikė ataskaitą už pirmąjį šių metų pusmetį ir perspektyvas 2013 metais. Efektyvinant LŽS veiklą ir atsižvelgiant į finansinę padėtį, planuojama, kad Lietuvos žurnalistų sąjungoje liks tik du etatiniai darbuotojai. O gal LŽS skyriai ir klubai siūlys kitokią pertvarką?
Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė su nerimu kalbėjo apie LŽS narių pareigą – mokėti nario mokestį. Iki liepos pirmosios buvo atsiskaitę vos pusė LŽS narių. Tokia padėtis yra ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. LŽS Kauno apskrities skyrius šiais metais įvykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame susirinkime nutarė, kad kiekvienas narys mokestį be tarpininkų perves į LŽS. Deja, padėtis ne tik nepagerėjo, bet net pablogėjo. Aurelijai Arlauskienei pasiūlius, sudaryta Darbo grupė, kuri analizuos, kodėl nariai nemoka mokesčio ir kada juos šalinti iš LŽS.Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, apibendrindamas LŽS valdybos posėdį, sakė, kad rudenį įvyksiančiuose Valdybos ir Tarybos posėdžiuose bus patvirtinti ir įgyvendinami nauji planai ir sumanymai.
Šis LŽS valdybos posėdis įvyko tą dieną, kai Vilniaus antrasis apylinkės teismas paskelbė, kad Dainius Radzevičius, savo tinklaraštyje parašęs nuomonę apie Vito Tomkaus „Respubliką“, yra pripažintas kaltu. Tai ne tik nustebino, bet ir sujaudino kolegas. Šiuo klausimu buvo siūloma Valdybai priimti Pareiškimą, tačiau tai nebuvo padaryta, kad nebūtų LŽS kaltinama dėl daromo spaudimo Lietuvos teismui. LŽS bendruomenė žino, kad ta „Wikileaks“ pateikta ir www.15min.lt pirmiausia pateikta žinia apie „Respubliką“, yra tik D.Radzevičiaus nuomonė, kurios net nedraudžia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Keista, kad kitaip mano kai kurie mūsų šalies teisininkai.
Dailininko Algimanto Snarskio (laikraštis „Ūkininko patarėjas”) piešinys
