5. Apie žmogaus kūno dalis
Gyvena mūsų kaime, bra, tokis Jozupas, su manim vienametis, tik vaikščiot negali–kojos jam ataimtos, nu, kap doktariai sako, suparalyžiuotos. Tade dienų dienas
guli ar sėdi, per pirkią pereit negali, vis laikraštį skaito i televiziją žiūri. Tai visa ką, kas Lietuvoj dedas, anas, ti va, geriausiai žino. Dažnai mes, seniai, ažeinam in jį pasniūkt.
Sykį aplankiau jį i sakau:
— Prastai tau, kai kojų neturi, vis namuos i namuos. Nei bažnyčion, nei pas mergas gali nueit.
–Ne kojos, Jonai, — sako Jozupas,–žmogui svarbiausia. Va, buvo tokis prezidentas Ruzaveltas, jam toža kojos buvo ataimtos, vis vežimėly sėdėdavo, e visą Ameriką net dešimtį metų valdė i da Hitlerį sumušė.
–Taigi taigi,– sakau,– ne kojos, e galva žmogui svarbiausia. Kas, bra, turi gerą galvą, tai i pats gerai gyvena, i kitus gerai valdo.
–Ne galva svarbiausia,–nesutinka Jozupas.–Kiek dabar pusgalvių valdžioj, i vis neprapuola, vis išsisuka.
–Tai kas, bra, klausiu, tada svarbiausia — širdis?
— Ir su prasta širdim, — aiškina Jozupas,– žmogus gali būt didelis viršininkas. Nei lakstyt, nei sunkiai nešiot viršininkui nereikia, jį mašina vežioja, tik turėtų suslaikyt nuo trankymosi po ažusienius. E svarbiausia žmogui viduriai.
–Tade viduriai tvirtai i sudėti: ar tu stačias stovėtum, ar gulėtum in šono, kniūpsčias, aukštielninkas, da kai kas i in galvos pastovi, e viduriai vis savo vietoj, neapsverčia, — pritariu.
–Ale viduriai gali pasliuosuot. E kai pasliuosuoja, tai žmagus vis laksto i laksto būdelėn, nu, tavuletan. Tai i ažupakalis neturi ramybės, i galva ištuštėja, visas razumas tam tavulete lieka.
–Tai vis nuo prasto maisto,–sakau.
–E seimo nariai, –nesutinka Juozupas,– tai gal jau valgo ne prastai, kad pagurklius usiaugino.
–Nu nu,–išpūčiau akis,–tai i anys negaluoja?
–E kapgi, –patvirtina Juozupas. –Išrinkom šimtą keturiasdešimt vieną, e kai reikia balsuot, tai salej tik dvidešim trisdešim. E kur kiti? Tavuletuos sėdi ir razumą iškrauna. E be razumo priimami įstatymai labai skylėti, juos lopo i lopo, taiso i taiso. Kai paskaitai laikrašty, kai paklausai televizoriaus, tai tuose pataisymuose nesusgaudo nei verslininkai, nei teisėjai, nei prokurorai. Niekas.
–Tikrai salia dyka, kai reikia balsuot,–pritariu.–Tai nuo ko jiem šitep viduriai liuosi?
–Nuo tuščių plepalų, pykčio, barnių, –aiškina Jozupas. –Čia, broleli, jau tep yra: kai pakyla nervai, tai susleidžia viduriai.
–Taigi, taigi,–sakau, –valdžia, ti va, turėtų pasukt galvą, kap seimūnų vidurius sustiprint.
–Valdžia dėl to galvos nesuka i nesuks, — kasydamasis paausį, sako Juozupas.–Mes patys turim pasukt galvas i rinkt Seiman deputatus su tvirtais viduriais.
Tai va šite mes seniai čia kaime gyvenam, šite suseję pasniūkiam.
6. Apie mašinas
Dabar, bra, tiek priviso mašinų, kad didesniuose keliuose žmogui vietos jau neliko. Tave gali ir pargriaut, ir užmušt. Nor jom važinėt ne kažnas norintis gali. Pirmiausia reikia eit pas mediciną ir pastikrint sveikatą: ar tu ne aklas, ar ne kurčias, ar iš viso nesi durnas. Kai medicina nustato, kad esi sveikas ar pussveikis, da, ti va, reikia išlaikyt važiavimo egzaminus ir gaut vairuotojo pažymėjimą. Tada jau, bra, gali važiuot, nors kap ti kas mašinoj veikia gali ir visai neišmanyt. Tade, va, gyvenime ir esti šitaip. Važiuoja, važiuoja, ti va, merga, e mašina pradeda džeksėt, nu, nuleidžia ratą. Ana su tokiu nuleistu ratu da, bra, kokį kilometrą nuvažiuoja. E kai pagaliau sustoja, jos galva visai neišneša, ką reikia daryt. Tai išlipus kelia ranką, nu, balsuoja, kad kas sustotų ir tą ratą pakeistų, žinoma, jeigu mergos mašinos bagaže yra atsarginis. E jeigu gedimas didesnis, e merga nešpetna, koks kavalierius sutinka ir autoservisan ją parbuksiruot. Tade, bra, mergos važinėja pasgražinusios, pasdažiusios, prisikvėpinusios, trumpais undarokėliais, nu, sijonėliais, kone iki bambos.
Šito nepasakysi apie sunkvežimių vairuotojus. Anys, bra, turi ne tik mediciną praeit ir teises gaut, bet ir visą mašiną išmanyt: ir variklį, ir bėgius, ir elektrą, ir visa kita. Negali gi jis, ti va, sustojęs balsuot, kad kas mašiną sutvarkytų. Pats turi mašiną sutvarkyt ir kas reikia vieton nuvežt. Tade anas mašiną ir pridabaja, reguliuoja, pasenusias dalis remontuoja ar maino naujom. Jo ir vairuotojo pažymėjimas aukštesnės kategorijos.
Visai kas kita yra su valstybės mašina. Patekt prie jos vairo plėšosi ir akli, ir kurti, ir dideliai durni. Neturintys niekakių valstybės vairavimo pažymėjimų. Kitam atrodo, kad jeigu jau dirba buldozeriu, tai gali vairuot ir visą valstybę. E katarie negali prasbraut iki vairavimo, tai stengis pasdaryt tos mašinos konduktorais, nors pinigų surinkėjais iš konduktorių, nu, valdiškai sakant, inkasatoriais, nar dispečeriais, nar da kuo kitu, kad tik būtų arčiau šitos mašinos vairo. Ir braunas anys šite ne dėl geresnio šita mašina važiuojančių žmonių aptarnavimo, e tik dėl pasipelnijimo.
E valstybės mašina, bra, labai sudėtinga, variklis gramėzdiškas, painus, didesnių ir mažesnių ratų galybė, tų elektros laidų visas bruzgynas. Tai kai jos vairą paima tokie neišmanėliai, mašina pradeda čiaudėt ir buksuot. Ir ką tada reikia daryt, anys neišmano. Sakysme, pasgadina bėgiai, e anys kiša galvas po kapotu, dabaja, kas atsitiko varikliui. E kai nieko nepajėgia nustatyt, kelia ranką, kaip toji merga, ir balsuoja, kad pagelbėtų ažusienis. Ale ką tas ažusienis! Kiekvienos valstybės mašina vis kitokia. Vienos varo priekinius ratus, kitos užpakalinius, viena važiuoja benzinu, kita saliarka, da kita dujom, vienoj viskas automatizuota, kitoj viskas daroma rankom. Da gi nelygu ir žmonės, katarie šitas mašinas vairuoja. Tade geriausiu atveju ažusienis gali sugedusią valstybės mašiną ne pataisyt, e kiek pabuksiruot, nu, suteikt kokią paskolą. Žinoma, jeigu toji valstybės mašina ir vairuotojai, kaip tos mergos, gražiai atrodo.
Tade per rinkimus mes turim būti madicinos kontrolė ir neprileist prie valstybės mašinos vairo nei aklų, nei kurčių ir juo labiau durnų. I visokių apsišaukėlių.
7. Apie kumeles ir kumelius
Su kumelėm i kumeliais, bra, interesni dalykai dedas.
Va, sako, žmogus turi arklį, porą arklių. E iš tikrųjų anas turi kumelę, ne arklį; ne porą arklių, e kumelę i arklį ar dvi kumeles. Tik tep įprasta, kad i arklį, i kumelę vadina arkliu. Juos poroj gali kinkyt vežiman, plūgan ar kokian kitan jungan i abu lygiai temps tą jungą.
E, bra, kumelės su kumeliu vienan jungan neinkinkysi. Kumelys piestu stojas, žvengia ant visos apylinkės, e kumelaitė jauna, jeigu da i mažai dirbus, šokinėja, spardos kap pasiutus, nasrų toža nesgaili. Visą pakinkymą tau sutraukys, jungą sulaužis ir da tave patį apkaliečis, nu, sužalos.
Tade gaspadorius, ti va, i nekinko kumelio vienan jungan su kumele. Pirma pasišaukia kanavalų, išguldo kumelį, nu, kiti sako išromija, e moksliškai iškastruoja, tada jau, kai kumelys pasdaro arkliu, jį možna kinkyt poroj su kokia nori kumele.
Šite, bra, yra i su mūsų Seimo pozicija i opozicija. Pozicija kap kumelys stojas prieš opoziciją piestu, laido gerklę ir visai nelinkus būt inkinkyta vienan jungan su opozicija. E opozicija toža kap jauna mažai dirbus kumelaitė vis šokinėja, vis derinas inspirt ažupakalinėm kojom pozicijos kumeliui. Ką gaspadorius šitokioj padėty daro, jau pasakyta. Tik visa bėda, kad mūsų valstybėj nėra gero gaspadoriaus.
Taigi va i išeina, kad Seiman reikia rinkt ne ant visos valstybės žvengiančius kumelius, e darbinius arklius, katarie i pavieniui, i inkinkyti poroj ramiai ir kantriai vilktų valstybės jungą.
7. Apie protą
Šiunde, bra, jau nereikia ginčyties, ar žmogus atsirado iš beždžionės, ar jį sutvėrė Dievas. Šiunde jau svarbu žinot, kap sutvėrė, aba i visi gyvuliai yra Dievo darbo. Tai va, vienu rankos pamojimu Dievas sutvėrė visus gyvulius i paleido, tegu gyvena kap išmano. E žmogų kūrė atsidėjęs, nulipdė iš molio, e nulipdęs da inkvėpė šventą dvasią, nu, paprastai sakunt, protą, i liepė veisties i dauginties i pripildyt žemę.Tai šita dvasia, arba protas, i skiria žmogų nuo gyvulių. Anas i vykdo Dievo prisakymą — veisias, dauginas i baigia pripildyt žemę.
Kai kas nesupranta, kas tas protas. Kai kam regis, kad i gyvuliai, ti va, turi protą. Nu, arklys girtą gaspadorių parveža namo, šuva namus sergi. Tai pagal juos šitai i yra proto pasreiškimas. E kap yra iš tikrųjų? Va, būdavo, veža arkliu kunigą su Švinčiausiu sakramentu in ligonį. Tai kai tik sutikdavo pakeliui žmones, kunigas paskambindavo varpeliu, visi puldavo ant kelių i žegnodavosi. E arklys tuočės tik pirs, pirst, pirst. Tai va kiek arklys turi to proto. Prauda, šuva namus sergi, ale sergi ne protu, e lojimu. Kad šunes turėtų protą, tai nelotų, –prisglaustų kur pakampėj i tylėtų, e kai vagys ateitų, stvert ažu gerklės. Dabar tik nuveja.
Neturi proto i laukiniai žvėrys. Va, bra, liūtas, žvėrių karalius! Ale karaliui visa kas paduota, jam dėl nieko nereikia sukt galvos. Ką jis paliepia, tą visi daro. E liutas nesuspranta iš žvėrių ko reikalaut, pats turi visa kuo pasrūpint. Tai va tokis ten to liūto i protas. Da gal tas liūtas net neišmano, kad anas žvėrių karalius. Dramblys didelis žvėris, jo vien smegenų bus visas pūdas. Ale kas iš tų smegenų, jeigu juose nėra šventosios dvasios. Visokie brakonieriai šaudo dramblius dėl ilčių, nei jų mėsos valgo, nei kailio lupa. Jei drambliai turėtų protą, tai nuslaužtų iltis i niekas jų nešaudytų. Aba da geriau, ką nors sumislytų, kad iltys iš viso nedygtų.
Dėl proto, bra, reikia žinot va ką. Protas žmogui nėra įgimtas. Jis nesudėtas pačian jo kūnan jį tveriant, moksliškai sakant, nepateko jan organiškai, kap tie genai, per kataruos eina paveldėjimas. Kai žmogus buvo jau sutvertas, tik tada jam buvo inkvėpta dvasia, nu, protas. Tade kai tas protas yra ne kūno sudėty, e tik inkvėptas, tai gali žmogui lingvai išsikvėpt, kitep nei genai, indėti pačian kūnan, katarų i norėdamas neišprašysi.
Va, žmogus išgėrė, i tos šventos dvasios, to proto kap nebūta. E kai proto nelieka, kai žmogus atsiduria naujam kaily, nu, moksliškai sakant, naujoj būsenoj, nežino kap elgties: griuvinėja, pargriūvęs guli kap negyvas, aba pliauškia visokius niekus, nu, nesąmones, i keikias, ar puola mušties, e ne, tai stveria peilį i duria paširdžiuosan aba duoda kuo pagriebęs per galvą. Aba, va, pradeda žmogus dėl ko pykt, pykt, i protas ima jam išsikvėpt. E kai išsikvepia, tai beprotis gali visokių velnių pridaryt. I jau nesvietiškai blogai, kai protas išsikvepia politikam. Tada per juos valstybėje prasideda visokie vargai i bėdos, nedarbystė, skurdas i badas. Baisiausi karai i net žemės drebėjimai.Tade visi stenkimės, kad mūsų neapleistų šventoji dvasia, i prašykime Dievą, kad mūsų politikam neišsikvėptų protas. E katariem jau išsikvėpė, kad sugrįžtų.
Nebalsuokim až politikus, katariem protas išsikvepia!
(Bus daugiau)
