Visuomenės ir parlamentarų spaudžiama Vyriausybė vėl svarstė kartą jos jau atmestą lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) spaudai tarifą. Ministrai paliko galioti 9 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, kompensuojamiesiems vaistams, tačiau atmetė parlamentarų siūlymus sumažinti PVM valgomiems subproduktams, transportui, dviratininkų šalmams, vaikų kėdutėms automobiliuose. Tokia lengvatų „puokštė“ valstybės biudžetui kainuotų, anot Finansų ministerijos, per 1 mlrd. Lt. Premjeras Andrius Kubilius pasiūlė, kad, likus pusmečiui iki rinkimų, Seime iš viso nebūtų svarstomos trokštančių įsiteikti rinkėjams politikų įregistruotos mokesčių pataisos. Kai kurie ministrai jau pradeda suvokti, kokią didžiulę žalą Lietuvos rimtajai spausdintai žiniasklaidai padarė per vienerius metus net 4 kartus šoktelėjęs periodinių leidinių PVM. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas paaiškino „taupiajai“ finansų ministrei Ingridai Šimonytei ir kitiems kolegoms, kad ne tik nuo 5 proc. iki 21 proc. laikraščiams ir žurnalams 2009-aisiais išaugęs PVM, bet ir papildomi socialinio draudimo mokesčiai už autorinius žurnalistų atlyginimus visiškai prilenkė prie žemės periodinių leidinių redakcijas.
Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės ataskaitoje rašoma, kad dėl tokios mokesčių politikos jau 2009 m. pradžioje ėmė užsidarinėti laikraščių ir žurnalų redakcijos, žurnalistai masiškai neteko darbo, mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, užsigulėdavo kioskuose, padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo straipsnių turinys.
Tarp rezervinių birželio 21 dienos Seimo plenarinio posėdžio klausimų buvo įrašytas ir galutinis balsavimas dėl sumažinto iki 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio spaudos leidiniams. Deja, ir vėl šis klausimas buvo atidėtas.
Gal po Joninių, pagaliau, Lietuvos Seimas padės tašką ir spausdintai žniasklaidai nuo 21 iki 9 proc. sumažins PVM.
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys
