ŽURNALISTO POŽIŪRIS. INTERNETO ŽINIASKLAIDA: UŽ IR PRIEŠ IV. Kokį pavydį vieni kitiems rodo ir kokia turi būti LŽLEK ?

POVILAS ANTANAS KAUNAS, LŽS ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys

DSCN9553_II.JPG1996 metais atsiradus pirmiesiems interneto laikraščiams bijota, kad šie nuo demokratijos principų nenuslystų į visišką anarchiją. Todėl buvo pradėtos puoselėti ir diegti tam tikros neoficialios elgesio normos, vadinamos tinklo etiketu. ( Jos turi būti ir toliau propaguojamos, stiprinamos, diegiamos), o informacinis turinys vis labiau orientuotas į tradicinės žurnalistikos kryptis bei vertybes. 

Žvilgtelėkime, kaip, pavyzdžiui, ta daro mūsų – žurnalistų – sąjunga ir jos skyriai, kurių yra net septyni: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės.


Įdomi, atsiliepianti į žurnalistinės veiklos organizavimą (žurnalistų darbo problemas bei jų sprendimą, naujausių nutarimų aiškinimą ir propagavimą, profesinio meistriškumo kėlimą ir kt.) yra Lietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainė. Vilniaus rajono skyrius savo portale propaguoja naujienų prenumeratą elektroniniu paštu (O jeigu to elektroninio pašto lankytojai dar neturi?). Nuvilia Marijampolės skyriaus internetinis puslapis – čia visiškai tuščia „Aktualijose“, „Komentaruose“, „Kūrybos artelėje“. O Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus skyrių svetainėse paskutinės aktualijos – nuo pusės metų net iki metų senumo! 

Tuo tarpu džiugina Kauno skyriaus žurnalistų portalas. Čia „Aktualijose“ net 82 įvairaus žanro rašiniai, „Komentaruose“ – 21, „Kūrybos artelėje“ – 15, „Blogas“ – per 30 straipsnių. Labai įvairiomis temomis rašo ne tik kauniečiai, bet visos respublikos žurnalistai. Pasisako politikai, valdžios atstovai, kultūros ir meno žmonės, žurnalistikos veteranai, eiliniai lankytojai. Ir analizuojamos labai įvairios temos – nuo sukakčių paminėjimo, parodų, kitų renginių propagavimo iki iškilusių problemų įvairiose srityse analizės, kelionių įspūdžių, reportažų, net žurnalistų naujausių knygų recenzijos. Nesinori pateikti per daug optimistinių prognozių, bet, atrodo, kauniečiai kažkuria tai prasme jau pradeda lygiuotis net į vedančiuosius respublikos interneto portalus. (Tai gali įsitikinti kiekvienas atidaręs svetainę www.kaunožurnalistai.lt). Belieka jiems tik palinkėti dar didesnio ryžto ir sėkmės.

2009 metų pavasarį net 23 šalių viešosios komunikacijos ekspertai apibendrino naujas žurnalistikos tendencijas. Jų nuomonė buvo vieninga – visos tradicinės žiniasklaidos vertybės yra pagrindinės ir naujosioms žiniasklaidos priemonėms. Žinoma, jas neatsiejant nuo etikos, nes antraip žurnalistika nebus demokratijos dalimi. Tik etika padės žurnalistiką grąžinti visuomenei, padės naujienų procese vadovautis objektyvumo, nuomonių balanso, nepriklausomybės principais. Periodinės spaudos, transliuojamosios ir interneto žiniasklaidos socialinė atsakomybė turi pasireikšti per kokybišką produktą – etišką informacijos rinkimą ir objektyviai pateiktas naujienas.

Čia būtina prisiminti ir pernai, gruodžio 2 – 3 dienomis, Vilniuje vykusią konferenciją „Etika kaip žurnalistikos kokybės ir išlikimo galimybė“. Štai tik keletas klausimų, kuriuos tada iškėlė LŽS Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas: „Kokios žodžio laisvės garantijos, kai žurnalistams tenka nuolat bylinėtis dėl „kėsinimosi į politikų garbę ir orumą?“, „Ar žurnalistui įmanoma išvengti ekonominiais ir kitais interesais besivadovaujančių leidėjų spaudimo?“, „Kaip išlaikyti žurnalistiką nepriklausomą nuo politinės įtakos?“.

 „Kaip pakeisti situaciją, kad žurnalistas nebūtų paliekamas vienas bylinėtis teismuose su samdytais advokatais, kai tuo tarpu leidėjas tyliai nusišalina?“ ir kt. 

Į šį – paskutinį – klausimą ir mėginsiu nors dalinai atsakyti. 

Prasidėjus leidėjų (V. Tomkus „Respublika“ ir kt.) viešiems išpuoliams prieš Lietuvos žurnalistų sąjungą ir jos pirmininką Dainių Radzevičių, pirmiausia ir nedelsiant būtina reorganizuoti LŽLEK! Iš vienos sukurti dvi Etikos komisijas. Vieną – Lietuvos leidėjų Etikos komisiją, kuri rūpintųsi, spręstų tik leidėjų problemas (TV– 3 suteiktas neetiškos žiniasklaidos statusas, neetišku leidiniu pripažintos „Lietuvos žinios“, Lietuvoje sparčiai daugėja neetiškos reklamos ir t.t. 


Lietuvos leidėjų Etikos komisijai reikėtų rūpintis ir spaudos leidiniuose dirbančių bet neesančių žurnalistų sąjungos nariais korespondentų neetiškomis pražangomis). Ir antrą – Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisiją, kurios pagrindinis objektas būtų žurnalistams profesionalams iškilusių konfliktinių situacijų objektyvus sprendimas. Neabejoju, šių komisijų veiklos rezultatai netrukus pateisintų tokią LŽLEK restruktūrizaciją, nes dabar jai vienai spręsti ir vertinti visas minėtas problemas – per didelis krūvis.


Interneto žiniasklaidai vis labiau įsitvirtinant mūsų gyvenime, be abejo, žymiai sumažės ne etikos pagrindais dirbančių spaudos leidinių. Tradicinėje žurnalistikoje liks mažiau bereikalingo balasto, žmonių sąmonę mažiau užkimš akivaizdus spaudos šlamštas.Be to sutaupysime tūkstančius tonų popieriaus, kurio gamyboje dar nuo senovės Egipto laikų pagrindinis komponentas yra mediena. Išsaugosime tūkstančius hektarų miškų – mūsų planetos plaučių. O išlikę kokybiškai atsinaujinę spaudos leidiniai tikrai pateisins visuomenės vedlio vardą.

Panašūs straipsniai