Ko verti Lietuvos krepšinio komentatoriai?

www.basketnews.lt

Basket-ball -11 II_1.jpgNuolatinės krepšinio aistruolių kritikos ir pamokymų susilaukia tiek krepšininkai, tiek treneriai, tiek teisėjai. Jie būna dažnas apkalbų ir nepasitenkinimo objektas. Ypač po nesėkmingų savo ar komandos pasirodymų. Tačiau vienas krepšinio aspektas – rungtynių komentatorius ir rungtynių komentavimas – lieka antrajame plane. Šiame straipsnyje pamėginsiu paaanalizuoti, kaip savo darbą atlieka Lietuvos krepšinio komentatoriai, kaip jų komentavimą vertina prie televizoriaus sėdintys žiūrovai.

Anot Nerijaus Kesmino, komentatoriumi gali tapti bet kurios profesijos atstovas. „Tu gali restorane nešioti padėklus ar turguje pardavinėti džinsus – jei turėsi iškalbą, galėsi dirbti komentatoriumi. Lietuvoje nėra jokios komentatorių mokyklos, ir mes visi esame savamoksliai, o dauguma prie pulto sėda tiesiog atėję iš gatvės. Pamenu, kaip atėjau aš, Linas Kunigėlis, tas pats Robertas Petrauskas. Atėjome tiesiog iš gatvės.“ Petrauskas prisipažino, kad komentatoriaus karjerą pradėjo įkalbėtas draugų dalyvauti komentatorių konkurse, kurį jis ir laimėjo. Ne vienas komentatorius savo karjerą pradėjo dirbdamas radijuje.


Komentatoriaus duona nėra tokia jau paprasta, įtikti žiūrovams sugeba ne kiekvienas, o savo „nusišnekėjimais“, kurie dar vadinami „komentatorių perliukais“, ar nepamatuotomis emocijomis verčia imtis už galvų ar tiesiog gerai nusijuokti. Didžiausią patirtį komentuojant krepšinio varžybas turi sukaupęs Linas Kunigėlis. Jis dirbo 16-oje Lietuvos krepšinio lygos sezonų, trijuose Europos vyrų krepšinio čempionatuose, dvejose olimpinėse žaidynėse, viename pasaulio čempionate, taip pat 5 sezonus komentavo NBA primenybes. Petrausko taupyklėje taip pat gausu aukščiausio lygio varžybų komentavimo patirties, įskaitant olimpiadas, pasaulio ir Europos čempionatus. Komentavimas jam – ir darbas, ir hobis. Šių dviejų komentatorių galimybės mums yra žinomos, plačiau diskutuoti apie jas nėra prasmės.


Nors anksčiau krepšinį dažniausiai komentuodavo tik du vyrai – Kunigėlis ir Petrauskas, ginčai, kuris iš jų geresnis, virdavo nuolatos. Šį sezoną per TV transliacijas girdėjome net dešimt komentatorių ( Kunigėlis ir Kesminas „Lietuvos ryto“ televizijoje, Saulius Nalivaika, Aurimas Budraitis, Žilvinas Aleksandravičius „Sport1“ televizijoje, Petrauskas, Vaidas Čeponis, Gediminas Reklaitis, Mindaugas Rainys „Viasat Sport Baltic“ televizijoje ir Tautvydas Meškonis LRT kanale), todėl rinktis savo favoritą tikrai buvo iš ko.
Tačiau, ar padidėjus komentatorių kiekiui pats komentavimo lygis išaugo? Ar komentavimas tapo įvairesnis, kokybiškesnis ir įdomesnis? Taip, galbūt jis tapo įvairesnis. Tačiau sunku pasakyti, ar komentavimas tapo kokybiškesniu. Dauguma iš minėtųjų komentatorių komentuoja ne tik krepšinį, tačiau ir kitas sporto šakas. Tautvydas Meškonisapskritai gali pasigirti komentavęs ir tokias egzotiškas sporto šakas, kaip sportinis ėjimas, akmenslydis, šuoliai slidėmis nuo tramplino ir t.t. Pasak Meškonio, „svarbu, kad tavo komentavimas netrukdytų žiūrovui“.
Lietuvoje taupymo sumetimais rungtynes dažniausiai komentuoja vienas žmogus, retsykiais du. Tačiau kiekybė šiuo atveju nėra svarbiausia. Jeigu abu komentatoriai prasti – naudos jokios. Pats geriausias pavyzdys būto toks: rungtynes komentuoja profiesionalus komentatorius ir krepšinio ekspertas ar treneris, gerai išmanantis krepšinio vidaus virtuvę, galintis paanalizuoti vieną ar kitą situaciją krepšinio kalba, panagrinėti derinius. NBA lygoje rungtynes komentuoja net trys žmonės, tačiau Lietuvoje tikriausiai to sulauksime dar negreitai.
Jaunosios kartos komentatoriai Lietuvoje įnešė ta tikro šviežumo. Visai įdomu buvo išgirsti kiekvieno stilių, krepšinio subtilybių išmanomą, įvykių traktavimą. Vienas iš paskutinių, plačiai aptarinėjamų komentatorių – Aurimas Budraitis. Video su jo komentuojamomis rungtynių ištraukomis per parą youtube buvo peržiūrėta daugiau nei 35 tūkst. kartų. Turbūt daugelis galėtų pavydėti. Visgi, kai kurie tokį jo komentavimą palaikė neobjektyviu ir šališku, o dėl nepamatuotų emocijų – tiesiog riaumojimu. Dalis teigė priešingai: tokio komentatoriaus seniai reikėjo.


 Na, iš tikrųjų, tokio emocingo komentatoriaus Lietuvos krepšinis dar neturėjo. Ramiems lietuviams tai buvo kažkas naujo, tačiau jei lygintume su pietų europiečiais – čia nebūtų niko keista. Pats Aurimas mano, jog 60 procentų poveikio žiūrovams sudaro vaizdas, 30 – intonacija, 10 – kalba. Anot jo, „labai svarbus sporto šakos „vidinis“ išmanymas. Ne ką mažiau svarbu ir įtikinamumas. Jei dirbdamas komentatoriumi sugebėjai įtikinti, vadinasi, atlikai puikų darbą.“ Man jo komentavime patinka tai, kad žmogus greitai reaguoja į pasikeitusias situacijas, nepasimeta. Komentavime jaučiasi balansas tarp to kas vyksta aikštėje ir to, kada reikia panagrinėti statistiką, istoriją nenuklystant į lankas. Reikia sutikti ir su tuo, kad Budraitis pirmauja pagal į eterį paleidžiamų „perliukų“ kiekį.

Saulius Nalivaika – visiškai priešingo stiliaus komentatorius. Santūrus ir rimtas, nepasižymintis didelėmis emocijomis ar ypatingai didele iškalba. Kai kurie teigia, kad jis nesugeba sudominti žiūrovo, dažnai vartoja tas pačias frazes. Šis komentatorius iš visų išsiskiria tuo, jog komentuodamas žiūrovams pateikia labai daug įvarių skaičių, statistikos, istorijos. Ir tai tęsiasi visas rungtynes. Nalivaika tikriausiai prieš kiekvienas rungtynes turi atsispausdinęs bent 5 puslapius įvairios informacijos, kurią pateikia žiūrovams. Visgi, turbūt nėra taip svarbu, kiek tritaškių per praėjusį sezoną įmetė viena komanda, ar kokia persvara buvo dabartinius varžovus išvykoje ji nugalėjo prieš trejus metus. Skaitydamas savo popierius Nalivaika dažnai net nepakelia akių ir praleidžia įvykius aikštėje. Ne kartą įdomūs varžybų momentai taip ir liko nepastebėti arba tiesiog nutylėti. Tačiau reikia pripažinti, jog Nalivaika nėra prastas komentatorius. Matosi, kad jis turi daug žinių, išmano krepšinio subtilybes.
Trečiasis „Sport1“ komentatorius Žilvinas Aleksandravičius komentuodamas labai įsijaučia į rungtynes ir nejaučia, kada verta padaryti pauzę, o kada emocingai išsilieti. Jis komentuoja labai greitai ir vienodai. Jei žiūrėsi pirmą kėlinį, ar ketvirto kėlinio paskutinę minutę esant lygiam rezultatui, viskas skambės praktiškai taip pat. Tai yra monotoniška. Be to, Aleksandravičius dažnai painioja žaidėjų pavardes.
Vaidas Čeponis iš visų kitų išsiskiria tuo, jog gali išskirti kiekvieno žaidėjo stipriąsias ir silpnąsias sąvybes. Be to, jis geba paanalizuoti žaidybines situacijas, teisėjų veiksmus ar komandų taktiką. Nors jis nera labai emocingas, tačiau įtemptais rungtynių momentais gali užsivesti ir kaip reikiant pastūgauti. Be to, turi neblogą humoro jausmą, negaili šmaikščių epitetų, o tai tikrai niekam netrukdo. Visa bėda ta, kad Čeponis neturi taisyklingos tarties ir komentuoja lyg dejuodamas. Kai kuriose rungtynėse jaučiamas šališkumas.
Mindaugas Rainys savo komentavimo stiliumi labai panašus į Aleksandravičių. Kalba daug, bet tik tam, kad kalbėtų. Jam sunku sudominti žiūrovą. Matosi, kad trūksta ir krepšinio žinių, ir analitinių gebėjimų. Susidaro įspūdis, kad šis komentatorius rungtynėms ruošiasi itin minimaliai. Vėl ta pati bėda – komentavimas nuobodus ir monotoniškas.
Nerijus Kesminas krepšinį komentuoti pradėjo visai neseniai. Tačiau jis turi sukaupęs didelę komentatoriaus patirtį. Galima teigti, kad debiutas buvo ne toks ir prastas. Nors, pasak jo paties, laiko prisitaikymui reikėjo. „Pirmiausia reikėtų netrukdyti žiūrovui, o jeigu jam dar kažkuo ir padedi, tai yra gerai. Nereikia žiūrovo erzinti. Jeigu ko nesupranti, geriau nesigilinti, svarbiausia – informatyvumas, profesinis įžvalgumas, o ne kuo daugiau žodžių per minutę”,- tvirtina Kesminas. Visus šiuos dalykus komentatorius ir stengiasi pritaikyti komentuodamas krepšini. Žinoma, ne viskas pavyksta – Kesminas kartais painioja žaidėjus, nesugeba staigiai perprasti situacijos. Retkarčiais galima įžvelgti ir šališkumo

.

Pabaigai – lentelė, kurioje įvertinti visų komentatorių sugebėjimai (už geriausią vietą – daugiausia taškų).

                    Iškalbingumas. Orientacija.  Emocijos. Informatyvumas. Objektyvumas. Supratimas Vieta (taškai)
R. Petrauskas  8  8 7 5 8 5 1 (41)
L. Kunigėlis 6 5 5 6  5 7 2 (34)
A. Budraitis 7  7 8 4 1 2 3 (29)
V. Čeponis        4 1 2  7 3  8              4 (25)
N. Kesminas      5  6 4  2 4 3 5 (24)
Ž.Aleksandravičius 1  4 3 3  7 4 6-7 (22)
S.Nalivaika  2  3  1 8  2 6 6-7 (22)
M. Rainys          3 2  6  1  6 1 8    (19)

Dailininko Vladimiro Beresniovo pieš.

Panašūs straipsniai