2021 m. rugpjūčio 1 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kėdainiai – ne tik agurkų, bet ir...laikraščių miestas, ieškantis žurnalistų !

Vidas MAČIULIS

IMGA0293.JPG_II.JPGAną gegužės antradienį, grįždamas iš Panevėžio, užsukau į Kėdainius, jaukų, gražų,tvarkingą vidurio Lietuvos miestą. Pakelėje nusipirkau ne tik šviežių kėdainietiškų agurkų, bet ir prekybos centre, kur specialiai užėjau, įsigijau net keturis vietinius laikraščius. 

Tai nuo 1945 metų leidžiamas, dabar triskart per savaitę pasirodantis dešimties puslapių „Kėdainių garsas“, dvidešimt pirmuosius gyvavimo metus pradėjęs rajono laikraštis „Kėdainių mugė“ (10 psl., dukart per savaitę), septyniolikametė „Rinkos aikštė“ (16 psl., triskart per savaitę, apie tai sprendžiu pagal laikraščio numerių skaičių, nes kitos informacijos – nėra) ir , kiek žinau, nes nenurodoma leidinio gimimo diena, 16 puslapių jauniausias  savaitraštis „Kėdainių kraštas“ . 

Akivaizdu, bet neįtikėtina, kad spaudos nykimo laikais, kai visus į bankrotą varo valstybės padidintas PVM spaudai, kėdainiečiai vis dar sugeba išlaikyti, tikrai ne tų skaniųjų agurkų dėka, keturis leidinius, kurių ir tiražas yra nemažas. „Rinkos aukštė“ nurodo, kad vieno numerio tiražas - 5947 egzemplioriai., o „Kėdainių kraštas“ skelbia, kad jo kiekvieną savaitę būna - 3000 . Ar tie duomenys teisingi – nežinia. Juo labiau, kad „Kėdainių garsas“ ir „Rinkos aikštė“, nusižengdami elementariam reikalavimui, apskritai nenurodo tiražo. Gal dėl to, kad tikrąjį šių laikraščių, kuriuos spausdina, reikia manyti „konkurentė“ UAB „Rinkos aikštė“, egzempliorių skaičių nemalonu nurodyti, o meluoti irgi nepatogu? „Kėdainių kraštui“ tikriausiai „lengviau“ parašyti, koks yra tiražas, nes savaitraštį spausdina kaimyninės Lenkijos „Media regionalne“, kuriai tas pats, pagaliau ir nesupranta, kas, kur ir kiek parašyta. Svarbu, kad už realų spaudinių kiekį lietuviai sumokėtų ...

Tiek to, koks yra kėdainiečių tikrasis ar norimas tiražas. Reikia džiaugtis, kad Lietuvos vidury, kaip ir kituose rajonuose dar leidžiami laikraščiai. Ir ne vienas. Išsamiai neanalizuojant publikacijų turinį, o tik pavarčius spaudinius, galima tvirtinti, kad visi keturi Kėdainių laikraščiai palieka gerą įspūdį. Ir temų bei iliustracijų yra ne tik daug, bet ir įvairių. Kol dar netprasidėjo rinkimų į Lietuvos Seimą karštligė ir nėra užsakomųjų straipsnių, sunku spręsti, kokiai partijai ar verslui priklauso ar simpatizuoja redakcijos. Gal tam pačiam „šeimininkui“, nes Kėdainių valdantieji ar opozicijoje esantys tos gegužės dienos laikraščiuose „vieni kitų baltinių neskalbia“? O gal kėdainiečiai gyvena kaip viena darni šeima?

Keturių skirtingų laikraščių redakcijų „šeimos“ , sprendžiant iš leidinių metrikos, yra skirtingos dydžio. „Kėdainių garsas“ skelbia penkių kūrybinių darbuotojų pavardes, tiek pat ir „Rinkos aikštės“. Tačiau „Kėdainių kraštas“ (direktorius) ir „Kėdainių mugė“ (redaktorė) yra ...viengungiai. Kažin ar turtingas verslininkas arba talentingas žurnalistas gali vienas kiekvieną savaitę ruošti ir išleisti laikraštį? O gal viena pavardė nurodoma todėl, kad darbuotojai „įsislaptinę“, nes dirba kituose leidiniuose? Tai, suprantama, pačių kėdainiečių reikalas. 

Kolegoms suteikiame nemokamą reklamą. „Kėdainių garsas“ pirmajame puslapyje skelbia, kad redakcijai yra reikalingi žurnalistai. „Reikalavimai: geri rašymo įgūdžiai * sklandi minčių raiška * gebėjimas rinkti informaciją* Būtina: domėtis Lietuvos aktualijomis * turėti savo nuomonę ir požiūrį.*  Privalumas: politinių aktualijų išmanymas. Darbo pobūdis: straipsnių, žinučių, reportažų bei žurnalistinių komentarų rengimas ir rašymas.* Jei nesi žurnalistas, bet puikiai rašai, gali būti, jog esi tinkamas šiam darbui. Gal mes ieškome būtent Tavęs“.

Nežinau, kokia yra Kėdainių skaitytojų nuomonė, tačiau pašaliečiui atrodo, kad būtų geriau ir įdomiau turėti vieną solidų dienraštį, sakykime „Kėdainių gyvenimas“, kurį ruoštų ir leistų šiandieninių keturių redakcijų žmonės. Gaila, kad tai nepriklauso nuo kūrybinių darbuotojų, juo labiau, kad ir profesinei Lietuvos žurnalistų sąjungai priklausančių kėdainiečių net ir vienos rankos pirštų beveik užtenka.Tik minėtame „Kėdainių garse“ yra LŽS Kauno apskrities skyriui priklausanti puiki žurnalistė Asta Raicevičienė, nes ilgametė šio laikraščio darbuotoja, kuri savo publikacijas siųsdavo ir www.kaunozurnalistai.lt svetainei, Audra Jolanta Tamašauskienė dėl mums nežinomų tikrųjų konflikto su redaktore Kristina Stankevičė priežasčių , turėjo palikti redakciją . 

Kėdainiuose keliskart daugiau nei žurnalistų yra verslininkų ir partijų, kurie šiais laikais ne tik laikraščius išlaiko, bet ir leidėjams, be abejonės, nurodo apie ką ir kaip reikia rašyti... Ar laikraščių saulėlydyje, nes prognozuojama, kad po dvidešimt metų jų nebeliks, rajoninių redakcijų žurnalistai ir toliau bus tik menkai apmokamos bei pagal savininkų užsakytą muziką šokančios „tarnaitės“?..




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)