Ar patiria žiniasklaida "oligarchinę cenzūrą"?

Vidmantas Valiušaitis, laidos „Žiniasklaidos anatomija” redaktorius ir vedėjas

valiusaitis_II_a.jpgPraėjusią savaitę minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Žiniasklaida, paprastai, ta proga susilaukia dėmesio, vertinimų, komentarų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį kartą irgi neliko nuošalyje, pareiškė savo vertinimą. Pasidžiaugusi žiniasklaidos teisine laisve, ji išreiškė nerimą dėl kai kurių visuomenės informavimo priemonių savininkų. Jų įtaką žiniasklaidai šalies vadovė pavadino „oligarchine cenzūra“.

Pastabų turėjo ir žiniasklaidos turiniui. Pirmiausiai – dėl juntamo atsakomybės trūkumo. „Palyginti su užsieniu, manyčiau, kad Lietuvos žiniasklaidai truputį trūksta atsakomybės, – sakė prezidentė. – Ir korektiškumo, kokį matau Vakaruose“.


Ar iš tiesų žiniasklaida patiria „oligarchinę cenzūrą”? Jei taip, tai kuo ji pasireiškia? Atsakomybės trūkumas – tikra ar tariama lietuviškos žiniasklaidos problema? Kuo Vakarų spaudos korektiškumas skiriasi nuo Lietuvos spaudoje įsigalėjusių visuomeninio santykiavimo normų?


Apie tai – antradienį 10.05 val. „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.
Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas Saulius Spurga ir du nepriklausomi žurnalistai – Arūnas Brazauskas ir Vytautas MatulevičiusĮ studiją kvietėme atvykti ir prezidentūros atstovą. Iš pradžių pažadėjo „išsiaiškinti galimybes dalyvauti”, tačiau prieš pat laidą paskambinusi spaudos tarnybos darbuotoja pranešė, kad „tokių galimybių nėra”.


„Žiniasklaidos anatomija“ yra bendras „Žinių radijo“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos projektas.

Panašūs straipsniai