100-metį mininti Rusijos „Pravda“ toliau ragina darbininkus vienytis

BNS inf.

8581d0b333f98.jpg

Praėjus šimtui metų nuo laikraščio „Pravda“ pirmojo numerio pasirodymo, kažkada galingas buvęs leidinys grįžo į pradinę poziciją, vėl tapo kovingu opozicijos ruporu ir iki šiol teberagina viso pasaulio proletarus vienytis.
Dešimtmečius sovietinės Komunistų partijos idėjas skelbęs laikrašis, kurio skleidžiama propaganda vertė pašaipiai žvelgti į jo pavadinimą „Tiesa“, po 1991 metų Sovietų imperijos žlugimo patyrė žeminantį nuopuolį.
1991 metais prezidento Boriso Jelcino uždraustas laikraštis vėliau atgimė, buvo parduotas vienai graikų šeimai, kuri susidūrė su finansinėmis problemomis, ir galiausiai 1997 metais jį perėmė Rusijos Komunistų partijos centro komitetas.
Nors laikai sunkūs, bet laikraščio redaktoriai tvirtina, jog kova su priešiškai jų atžvilgiu nusiteikusia valdžia, uždarymo grėsmė ir finansinės problemos yra kaip tik tai, ką iki 1917 metų Bolševikų revoliucijos prieš 100 metų patyrė 1912 metų gegužės 5 dieną pradėtas leisti laikraštis.
„Daugeliu atžvilgių mūsų vaidmuo ir tikslas vėl yra tokie, kokie buvo iki 1917 metų“, – kalbėjo Borisas Komockis sostinės Pravdos gatvėje esančioje redakcijoje, kur ant sienos kabo milžiniška Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino, skaitančio laikraštį „Pravda“, nuotrauka.
„Esame pagrindinis opozicijos organas, kovojantis dėl valdžios, už pasikeitimus politikoje. Mes išgyvenome tiek daug problemų, kad dabar kiekvienas iš darbuotojų yra didvyris. Buvo laikai, kai jie turėjo dirbti be jokio užmokesčio“, – sakė jis.
Laikraščio šimtųjų metinių proga rengiamas priėmimas Maskvos centre, tačiau prabangos redakcija sako sau neleisianti.
Laikraščio išvaizda nuo sovietinių laikų ne ką tepasikeitė, išliko tie patys trys sovietiniai medaliai ir po jais iki skausmo pažįstamas šūkis: „Visų laikų proletarai, vienykitės!“.
Tiesa, dabar laikraštis mažesnis – vos keturių puslapių ir spausdinamas tik 100 tūkst. egzempliorių tiražu (palyginus su milijonais egzempliorių klestėjimo laikais). Pasak B.Komockio, jame dirba 23 žurnalistai, įskaitant tris korespondentus buvusiose sovietų respublikose: Moldovoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Panašūs straipsniai