2021 m. rugsėjo 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LŽS nario Algimanto Degučio tema žurnalistams: 60 metų ilgumo gyvenimo pamoka


Degutis_II.jpgMes buvome karo vaikai. Vieni, prasidėjus II pasauliniam karui jau mokėsi, kiti – nuėjo į pirmąją klasę. Tačiau ir vokiečių okupuotoje Lietuvoje prieš pamokas buvo giedama Tautinė giesmė, klasės kampe stovėjo trispalvė, kunigai mokė religijos ir maldų. 

Baigiantis karui iš įvairių mokyklų į Kauno I berniukų vidurinės mokyklos pirmąją klasę susirinko net 43 pirmokėliai. Trūko daug ko, netgi suolų, todėl teko sėdėti viename suole po tris. Tai buvo labai nepatogu, ypač viduriniam. Dabartiniai pirmokai jau nebežino kas yra “tikras” plunksnakotis, buteliukas rašalo, o tada ilgą laiką, kol atsirado vadinamieji šratinukai, visą moksleivio “amuniciją” tekdavo tampytis su savimi. Tačiau to nepastebėdavome, nes turėjome puikius mokytojus: griežtus, reiklius, bet teisingus. Tada nei mokiniai, nei tėvai net ir pagalvoti negalėdavo apie dovanas mokytojams. Gėlių puokštė klasės auklėtojui mokslo metų pradžios proga ir viskas.

Ir taip “žingsniavome” iš klasės į klasę aštuonerius metus, kol 1952 metais gavome brandos atestatus. Iš didžiulio būrio pirmokėlių beliko mūsų tik 19. Po to išsiskirstėme kas kur. Dauguma liko Kauno aukštosiose mokyklose, dviese išvažiavome į Vilnių, du – Leningradą, tačiau visi sutarėme – susitinkame po penkerių metų. Taip ir įvyko. Ir tie susitikimai tęsėsi reguliariai, o metams bėgant netgi padažnėjo.

Nors ir turime studijų draugų, šeimas, tačiau “klasiokas” yra virš visa ko. Nežinau, gal mus labai suartino tai, kad nebuvo mergaičių, nebuvo jokių didelių tarpusavio barnių, pagiežos, neapykantos, dabar taip populiarių mokyklose patyčių. Na, ir kas, kad vieniems prasčiau sekėsi sporto salėse, tačiau gerai žaidė šachmatais, kiti – muzikavo. Netgi turėjome savo himną su žodžiais, jog “žygio draugai niekada neapgauna ir neišduos niekada”.

Net ir šiandien, praėjus 60 metų ir didesnei pusei bendraklasių pasitraukus Anapilin, niekada neužmiršime savo mokytojų. Ar gi galima užmiršti matematikos mokytoją J.Banaitienę, kuri su šypsena veide parašydavo dvejetą, tačiau neslėpdavo savo pasitenkinimo, kai dvejetukininkas gaudavo penketą. Arba mokytojas A.Šimėnas, vos 160 ūgio smulkaus sudėjimo vyriškis, kuris mus mokė lietuvių ir rusų kalbų. Jį visi pravardžiuodavo “Fifka” ir tai jis žinojo, tačiau jautėme pagarbą mokytojo gilioms žinioms. Baigęs Prancūzijoje mokslus jis pirmasis pradėjo versti į lietuvių kalbą prancūzų rašytojo Anatolio Franco kūrinius. Jis viešai klasėje tuometinio Lietuvos KGB vadovo A.Gudaičio-Gudzevičiaus romaną “Kalvio Ignoto teisybė” pavadino šlamštu. “Kiekvienas iš jūsų jau dabar galite parašyti tokią knygą. Tai ne literatūra” – sakė mums A Šimėnas. Neužmirštamas ir mūsų pirmasis auklėtojas, tarpukario Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas D.Ilgūnas, beje, pragyvenęs apie 95 metus,  neseniai mirė Klaipėdoje.

O ir klasiokais galime pasigirti. Mūsų puošmena yra vienas iš lietuviško dokumentinio kino pradininkų Robertas Verba, paskutiniuoju Tarybų Lietuvos premjeru buvo Vytautas Sakalauskas, Lenino premiją už Vilniaus Ladzynų gyvenamojo kvartalo statybą gavo buvęs “Vilniaus statybos” tresto generalinis direktorius Vincas Šileika, už Lietuvos ribų garsėjo tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas Juozas Jankauskas, nemažai knygų parašė žinomas muzikologas Edmundas Gedgaudas. Visų ir nesuminėsi.

Šiais metais sukanka 60 metų, kai mums nuskambėjo paskutinis mokyklos skambutis. Ta proga vėl - dabar “Aušros”, tačiau ne berniukų, o mišrios gimnazijos patalpose - balandžio 24 d. 12 val. susitiksime su dabartiniais abiturientais. Mes juose pamatysime save, o jie mumyse – kokie bus po 60 metų...

Algimantas DEGUTIS,
 žurnalistas, buvęs XI b klasės seniūnas 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)