Žiniasklaidai žmonės turi įvairiausių pretenzijų: kodėl ji rašo, kalba, rodo apie tą, nerašo apie aną, kodėl – taip, o ne kitaip? Klonio gatvės name Kaune užspeistos mergaitės padėtis ir yra tema, kuriai žiniasklaidos dėmesio stoka skųstis vargu ar kas negalėtų. Jo daug. Galbūt net per daug, turint galvoje, kad tai neišvengiamai susiję su mažamečio vaiko likimu. Tačiau drauge su padidintu dėmesingumu temai, matyti ir kita tendencija – žiniasklaidos poliarizacija. Poliarizacija su tema susijusių įvykių ir veikiančių asmenų atžvilgiu. Justi pastanga procesą pristatyti dviem spalvomis – juoda ir balta. Yra „gerieji” ir „blogiečiai”. Įspūdis, kad žiniasklaida iš anksto žino „kas yra kas”. Todėl rikiuojasi į vienos pusės „šalininkų” arba jos „priešininkų” pozicijas. Tuo ypač pasižymi du televizos kanalai, kuriantys specialias laidas, glorifikuojantys savo simpatikus ir demonizuojantys priešininkus. Panašių tendencijų, nors ne tokių akivaizdžių, matyti ir dienraščiuose bei interneto portaluose. Ar tai kokybiška žurnalistika? Ar sąžiningo kritiškumo į gyvenimo faktus ir savikritiškos refleksijos į užimamas pozicijas žiniasklaidai nestinga? Kodėl apie dalį su šia byla susijosios gyvenimo tikrovės žurnalistai kalbėti vengia?
Apie tai – antradienį 10.05 val. „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.
Laidoje dalyvauja dienraščio „Lietuvos žinios” vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas, portalo lrytas.lt korespondentas Arnoldas Lukošius, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas ir leidyklos „Versmė” vadovas Petras Jonušas.
„Žiniasklaidos anatomija“ yra bendras „Žinių radijo“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos projektas
