Sąmokslininkas Arnas Klivečka: tikiu, kad įmanoma ką nors pakeisti

Indrė Pepcevičiūtė, diena.lt
364f8d129c05c_II.jpgĮ Baltijos televizijos eterį grįžo viena populiariausių kanalo laidų – „Sąmokslo teorija“. Kaip teigia laidos vedėjas Arnas Klivečka, kol bus gaunami milijonai iš ES ir mūsų ekonomikos lygis nepakils, sąmokslo teorijų bus. Bet ar įmanoma jas išnarplioti tiesioginėje diskusijų laidoje?
– Tiek metų narpliojate sąmokslo teorijas. Ar dar neatsibodo?
– Galbūt daugiau yra tokio pikto užsispyrimo. Yra dvejopas jausmas. Kartais atrodo, kalbi kalbi, rodai rodai, sakai sakai, ir vis tiek niekas nesikeičia. Įsivaizduoju vieną paprastą dalyką, kad dažnai tos institucijos, apie kurias kalbama, ne tik „Sąmokslo teorijoje“, yra užsiauginusios labai storą kiaulės odą ir joms visiškai nusispjauti. Jos puikiai suvokia, kad pakalbėjo vieną kartą, kitą, atgarsis bus tris–penkias, dešimt dienų, paskui vėl visi užmirš, nes skandalas keičia skandalą. Ir kai žmogui reikia daugiau rūpintis duonos kąsniu, jam lyg ir nelabai aktualu tam tikros problemos, tam tikrų asmenų veiksmai, kurie, beje, visiškai susiję su tuo pačiu duonos kąsniu.
– Kiek tų sąmokslų pavyko išpainioti? Ir apskritai, ar įmanoma tai padaryti debatuose?
– Žinoma, įmanoma. Mano galva, „Sąmokslo teorijos“ pagrindinis tikslas – iškelti klausimus. Sukelti žmonėms abejonių. Nes jeigu niekuo neabejotume, tada gyventume idealioje karalystėje. Kad taip nėra, visi puikiai žinome. Didžiausias sąmokslas buvo labai seniai, kai kalbėjome, kad naftą išgaunančias bendroves atleis nuo mokesčių ir tie pinigai
bus skirti partijoms finansuoti. Taip ir įvyko. Tada Seimas tas bendroves atleido, o po kelerių metų paaiškėjo, kad apie 20–30 mln. suėjo į tam tikrų partijų kišenes.
– Kalbant apie partijas. Jeigu laidoje politikas akivaizdžiai bando agituoti už savo partiją, kaip elgiatės?
– Nutraukiu. Turiu mėgstamą frazę: „Neagituokite mūsų už tarybų valdžią.“ Paprastai gana drastiškai, kartais net labai šiurkščiai nutraukiu tą agitaciją arba vadinamąją beletristiką, kuria siekiama užliūliuoti žiūrovą, nukreipti jo mintis. Visada sugrąžinu prie temos.
– Kalbame apie tiesioginį eterį. Ar yra buvę kokių nors nesuvaldomų situacijų?
– Ne, tokių nebuvo.
– Ar pavyksta jums išlikti nešališkam?
– Ne, aš niekada nedeklaruoju, kad esu nešališkas. Ateinu į laidą iškart turėdamas savo poziciją ir ją atvirai deklaruoju. „Sąmokslo teorija“ visąlaik buvo laida prieš valdžią. Nes būtent tie, kurie turi valdžią, daro sprendimus, kurie veikia mus. Ir dažnai tie sprendimai nėra valstybės naudai. Aštuonerius metus „Sąmokslo teorija“ keikė socialdemokratus, lygiai taip pat dabar trejus su puse metų keikiame valdančiąją daugumą – konservatorius. Tai natūralu ir tai visi puikiai supranta.
– Neatsibodo jums pačiam ir galbūt žiūrovams tos pačios politinės galvos?
– Manau, ne. Tarp tų politinių galvų yra tikrai nedaug žmonių, kurie gali kalbėti. Žmogus nori išgirsti informaciją. Ir jei mano laidoje informacija nepasakoma, aš ją pats susumuoju ir pateikiu. Jie kartais tik pritariamai palinkčioja galvomis. Žinoma, yra daug veikėjų, bet kalbančių yra tikrai nedaug. Todėl tie standartiniai veidai eina per visus televizijos kanalus ir per visas debatų laidas. Pavyzdžiui, kai vyksta vadinamieji rinkimų šou, kur visi susirenka ir pristato savo programas. Tai labai neįdomu. Nieko nepasako, migdo, žmogui sunku susigaudyti. Įdomus yra faktas arba būsimas veiksmas ir jo interpretavimas.
– O kokie jūsų laidos svečiai jums patinka labiausiai?
– Kalbančių nėra tiek daug: Jurgis Razma, Viktoras Uspaskichas, Valentinas Mazuronis, puikiai kalba Rasa Juknevičienė, Eligijus Masiulis. Beje, jis vienintelis vienoje laidoje buvo labai stipriai nugesinęs pokalbių laidų grandą V.Uspaskichą. Kiekvieną jų galima nugesinti pateikiant argumentuotą ir tvirtą poziciją.
Žmonės skirstomi į kalbančius emociškai ir argumentuotai. Tie argumentai turi būti pateikti suprantama forma. Pavyzdžiui, kodėl niekada, kiek pamenu savo „Sąmokslo teoriją“, didelio palaikymo neturėjo Gediminas Vagnorius. Jis kalbėdavo ir kalba protingai, bet jo bėda, kad kalba nykiai. Ir tie žodeliai BVP, PVM, procentai ir pan. nesuprantami žmogui. Prisimenu, kaip kartą manęs vienas politikas paklausė, kaip jam pasakyti, kad būtų aišku. Sakau, sakyk paprastai: sulaikėme kontrabandinio benzino cisterną. Už ją 60 pensininkų mėnesį gaus pensijas. Tai žmogui suprantama kalba.
– Kaip manote, kiek laiko gyvuos ši jūsų laida?
– Nežinau. Gal kol pačiam nusibos, gal kol kanalas laikys, nelabai įsivaizduoju. Bet šiaip, kol bus gaunami milijardai iš ES, kol mūsų ekonomikos lygis, gyventojų gerovė nepakils tiek, kad būtume bent jau per vidurį ES, tol sąmokslo teorijų bus.
– O pats nepasvarstote, kad gal reikėtų čia viską mesti ir keliauti į kokią kitą sritį?
– Turite omenyje politiką?
– Nebūtinai. Nežinau, apie ką mąstote.
– Nežinau, kol kas dar nesvarsčiau. Aš idealistiškai, galbūt durnai, kvailai tikiu, kad įmanoma ką nors pakeisti.

Nuotraukoje: BTV laidos „Sąmokslų teorija” sumanytojas ir vedėjas Arnas Klivečka

                                                                             BTV nuotr.

Panašūs straipsniai