2021 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalisto ir kolekcininko Ričardo Venckaus atvirukuose - Šv. Velykos

Benjaminas Žulys. laikraščio "XXI amžius" žurnalistas

4._II_a.jpgInterneto ir mobiliųjų telefonų amžiuje vis rečiau švenčių proga mes siunčiame artimiesiems, draugams ir bičiuliams sveikinimo atvirukus, kurie kažkada  Lietuvoje buvo ypač populiarūs.

Vienas žinomiausių Lietuvos knygų, laikraščių, žurnalų, atvirukų kolekcionierius Kauno kolegijos dėstytojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Ričardas Venckus yra sukaupęs ne vieną dešimtį tūkstančių įvairių leidinių. Vien tik atvirukų toje gausioje kolekcijoje yra apie 4500. Nemaža jų yra ir Šv.Velykų tematika. Jie išleisti prieškario laikais Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos valstijose bei kitose užsienio šalyse. R.Venckus ne tik kaupia atvirukus, bet ir domisi jų kūrimo istorija, kuri, pasirodo, yra gana įvairi ir įdomi. 

Lietuvoje atvirukai pradėjo plisti XIX amžiaus pabaigoje. Paprotys įvairiomis progomis siųsti tokius sveikinimus paplito miestuose. Tačiau kai prieškario Lietuvoje į didmiesčius pradėjo keltis vadinamoji „pirmoji karta nuo žagrės“, atvirukus pamėgo ir kaimo žmonės. Artimieji sveikinimo atvirutes siųsdavo kariuomenėje tarnaujantiems sūnums, broliams,  o merginos – sužadėtiniams.

1918-1940 metai pripažinti atvirukų leidybos klestėjimo laikotarpiu. Jose – miestų vaizdai, istoriniai-architektūriniai paminklai, gražiausi namai, sodybos, upių ir ežerų vaizdai. Velykinėse atvirutėse – margučiai, viščiukai, zuikučiai, pavasarinės gėlės, jauni žmonės. 

Didžioji mūsų atviručių dalis buvo spausdinama Vokietijoje ir Prancūzijoje, nes tenai spaudos kokybė buvo geriausia Europoje. Ir „Spaudos fondas“ Lietuvoje, kaip ir kitos spaustuvės, išleisdavo progines atvirutes.

Žurnalistas ir kolekcininkas Ričardas Venckus sako, kad atvirutės yra mūsų kultūros dalis, padedanti pažinti senelių ir prosenelių gyvenimą ir jų papročius. Kolegos sukauptų atviručių yra 2007 metais „Šviesos“ leidyklos išleistame albume „Tarpukario veidai". 

Šv. Velykų atvirukai iš žurnalisto ir kolekcininko Ričardo Venckaus rinkinio






Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)