Vilniaus universitete įgijusi žurnalistės diplomą, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Elena Bakanauskienė visą savo gyvenimą paskyrė spaudos platinimui. Ji yra įmonės „Kauno spauda” generalinė direktorė.Rūpesčių ir problemų visda būdavo, tačiau laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje kuo toliau, tuo sunkiau ne tik leidžiant laikraščius ir žurnalus, bet ir juos platinant. „Kauno dienos” žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Saulius Tvirbutas rašo, kad Savivaldybė ir toliau kaip įmanydama veržia kilpą smulkiajam ir vidutiniam verslui ir guja iš miesto net spaudos kioskus, kuriuose parduodama didžiausia dalis viešojo transporto bilietų.
Nepakeliama našta
Kauno miesto taryba nusprendė padidinti visiems kioskams rinkliavą pustrečio karto. Buvo 50 litų už 1 kv. m vieniems metams, o dabar – 120 litų. Tai ypač skaudžiai smogs įmonei „Kauno spauda“, kurios net 54 proc. pardavimų sudaro savivaldybės įmonių „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“ popieriniai bei elektroniniai viešojo transporto bilietai, jų papildymo paslaugos. Šioms savivaldybės įmonėms „Kauno spauda“ pernai suteikė paslaugų už 28,9 mln. litų. Nepaisant to, miesto valdžia spaudos kioskus prilygino prekiaujantiesiems kebabais, mėsa, daržovėmis, nors jų apyvartos, antkainiai didesni, o darbo laikas neretai daug ilgesnis.
Gali būti, kad po drastiško rinkliavos mokesčių padidinimo daug „Kauno spaudos“ kioskų turės būti uždaryti. Įmonės „Kauno spauda“ generalinė direktorė Elena Bakanauskienė baiminasi, kad teks atsisakyti 30 prekybos taškų ir atleisti 60 ten dirbančių žmonių. „Pernai per ketvirtį “Kauno spauda„ sumokėdavo 8,5 tūkst. litų rinkliavos mokesčio, šiemet ši suma išaugs jau iki 21,6 tūkst. litų. Mums tai nepakeliama našta“, – sakė E.Bakanauskienė.
Nuo parduotų viešojo transporto bilietų „Kauno spaudai“ telieka 5,3 proc. „Vadinasi, teks reikalauti iš “Autrolio„ ir “Kauno autobusų„ didinti šią dalį 2,4 karto – tiek, kiek padidėjo rinkliavos mokestis, kitaip bilietų pardavimas
bus nuostolingas“, – svarstė generalinė direktorė. Tokiu atveju mažiau pajamų gaus viešojo transporto įmonės. O jos ir taip prislėgtos didelių degalų kainų, kitų išlaidų, skolų.
Reikalingi kauniečiams
Kauniečiai nuo seno įpratę įsigyti viešojo transporto bilietų „Kauno spaudos“ kioskuose. Juose priimami mokesčiai už komunalines, telefono ryšio paslaugas. Už tai imamas vienas mažiausių komisinių mokesčių mieste. Dėl plataus jų tinklo gyventojams atkrenta ir transporto išlaidos. Todėl „Kauno spaudos“ veikla turi ir didelę socialinę svarbą.
Nenuostabu, kad daugelis kauniečių pageidauja kuo platesnio kioskų tinklo, ypač judriausiose miesto vietose. „Kauno diena“ jau rašė, kad nemažai kauniečių pasigenda spaudos kiosko prie Kęstučio ir S.Daukanto gatvių sankryžos. Savivaldybės valdininkai teigia neva jam ten vietos nėra. Tačiau netoli stotelės veikia daržovių, užkandžių, galvos apdangalų kioskai, kurių architektūrinė vertė kelia daug abejonių.
„Turime 19 kioskų, kurie, pakeitus stotelių vietą, dabar yra nuostolingi. Juos mielai perkeltume ten, kur jų poreikis tikrai didelis, tačiau susiduriame su labai sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis, o padidėjus rinkliavos mokesčiui tai taps neįmanoma ir finansiškai“, – aiškino E.Bakanauskienė.
Norėjo tik supaprastinti?
Kauno savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Palevičienė pripažino, kad spaudos kioskų smulkios prekės, spauda, viešojo transporto bilietai neprilygsta prekybai mėsos gaminais, daržovėmis ir kitomis prekėmis. „Tačiau negalime taikyti išimčių, išskirtinių sąlygų kuriai nors verslo grupei“, – teigė ji.
R.Palevičienės teigimu, iki šiol rinkliavos dydis buvo skirstomas pagal prekybos vietas miesto dalyse, metų laikus. „Dabar liko vienas tarifas, taikytas miesto centrui“, – sakė R.Palevičienė.
Pasak vedėjos, pernai tarifas kioskams buvo suvienodintas, bet tada verslininkams parinktas ir taikytas mažiausias tarifas. Šiemet nuspręsta užkrauti didžiausią, centrinei miesto daliai taikytą, rinkliavos mokestį.
„Todėl atrodo, kad tai smarkus padidėjimas. Bet užtat supaprastėjo mokesčio apskaičiavimas, anksčiau dėl to sulaukdavome daug verslininkų klausimų“, – mano R. Palevičienė.
Andriaus Aleksandravičiaus („Kauno diena”) nuotr.
