Šią savaitę Norvegijos leidėjų etikos komitetas priėmė sprendimą, kad Norvegijos dienraštis „Aftenposten“ savo pernai paskelbtu straipsniu apie Lietuvos nacionalinį dienraštį „Respublika“ pažeidė Etikos kodeksą. Lietuviškai žiniasklaidai šiame procese atstovavęs Oslo advokatų kontoros DALAN advokatas Karlas Boras sako, kad norvegų žiniasklaida šį Etikos komiteto sprendimą plačiai aptarinėja ir vertina kaip gerą pamoką žurnalistams. Be to, K.Boras rengiasi procesui prieš „Aftenposten“ leidėją koncerną „Schibsted“ – ketina paduoti milijoninį ieškinį dėl apjuodintos Lietuvai dirbančios žiniasklaidos reputacijos.
„Šis mūsų šalies Leidėjų etikos komisijos sprendimas yra apskritai precedentas naujoms etikos normoms visai Norvegijos žiniasklaidai, – vakar „Respublikai“ sakė Oslo advokatas K.Boras. – Juo pabrėžiama, kad Norvegijos žiniasklaida negali spausdinti įžeidžiančių, dokumentais neparemtų kaltinimų apie fizinius ar juridinius asmenis kitose valstybėse.
Komisija labai aiškiai pasakė, kad Norvegijos žiniasklaidos institucijos turi būti ypač atsargios komentuodamos užsienio žiniasklaidą tais atvejais, kai tai susiję su komerciniais interesais. Šioje byloje tai ypač pabrėžtina, nes „Aftenposten“ išspausdino savo rašinį apie Lietuvos dienraštį „Respublika“, kurį prieš kurį laiką nesėkmingai ketino įsigyti būtent šio Norvegijos laikraščio savininkai – „Schibsted“ koncernas. Rašydamas apie „Respubliką“, „Aftenposten“ turėjo ypač aiškiai įspėti apie tai“.
Teisininko K.Boro teigimu, Norvegijos žiniasklaidos savininkai privalo vengti net įtarimų, kad užsienio šalyse skleisdami žalingą ir neteisėtą informaciją, jie tokiu būdu siekia įtakos vietos rinkoje.
„Paaiškėjus, kad „Aftenposten“ paskleidė „Respublikai“ rimtus ir apgaulingus, bet niekuo nepagrįstus kaltinimus, šiam norvegiškam leidiniui ir jo reputacijai mūsų šalyje padaryta labai didelė žala, – sakė K.Boras. – Norvegija žino, kad „Aftenposten“ pirmiausia pažeidė pagrindinę žurnalistikos taisyklę – neišklausė antrosios pusės. Be to, šis Leidėjų etikos komisijos sprendimas mūsų šalyje yra rimtas argumentas „Respublikai“ persekioti „Aftenposten“ teisinėmis priemonės ir reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl tų žeminančių kaltinimų.“
Nuo redakcijos
Visą Norvegijos leidėjų etikos komisijos sprendimą koncerno „Schibsted“ leidinys „Aftenposten“ paskelbė praėjus vos dienai po jo priėmimo. Ir tai tapo viena skaitomiausių publikacijų šiame Norvegijos dienraštyje. Lietuvoje kitaip etikos normas supranta to paties koncerno „Schibsted“ satelitai ir kita užsieniečių čia valdoma žiniasklaida. Skaidriausia žiniasklaida save vadinančios naujienų svetainės „15min.lt“, „Delf i“, „VZ.lt“ tyli kaip katės į miltus pridėjusios.
„Aftenposten“ pernai birželio pradžioje paskelbė kelias publikacijas, kurios rėmėsi 2007 metų JAV ambasados Vilniuje parengta pažyma, kurią paviešino „WikiLeaks“.
Iš Vilniaus į JAV valstybės departamentą nusiųstame dokumente rašoma apie tariamai korumpuotą žiniasklaidą ir konkrečiai minimi trys dienraščiai – „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Kauno diena“.
Rengdamas savo publikaciją, dienraštis „Aftenposten“ nesusisiekė su „Respublikos“ leidėjais.
Komisija, be kita ko, teigia, kad santykiai tarp „Aftenposten“, jo savininkės „Schibsted“ ir žiniasklaidos Lietuvoje yra tokie, kad „Aftenposten“ turėjo atidžiau laikytis Etikos kodekso sąlygų, kuriomis reikalaujama, kad žiniasklaida kritiškai vertintų savo šaltinius.
Lietuvoje pirmoji „Aftenposten“ informaciją paskelbė „Schibsted“ koncernui priklausanti naujienų svetainė „15min.lt“, netrukus – kitos užsienio valdomos žiniasklaidos įmonės „VZ.lt“ ir „Delfi“.
„Šiuo konkrečiu atveju dokumentai buvo daugiausia paremti pokalbiais tarp JAV ambasados darbuotojų ir jų šaltinių bei ambasados vertinimais, kurie buvo daromi remiantis tais pokalbiais. Esant tokiai situacijai, laikantis etikos normų, reikėtų ypač kritiškai įvertinti dokumentus prieš juos viešinant. Taigi teisė tuo pačiu metu paneigti reputacijai kenkiančius teiginius yra labai svarbi“, – savo sprendime sako Etikos komisija.
Netiesiogiai vertindama vietinio ir užsienio kapitalo žiniasklaidos priemonių priešpriešą Lietuvoje, komisija pabrėžia, kad „tokiais atvejais, kai atrodo, kad spauda yra – nors ir netiesiogiai – suinteresuota išspausdinti straipsnį, šie reikalavimai yra dar svarbesni“.
Nuotraukoje: Oslo advokatų kontoros DALAN advokatas Karlas Boras
