2021 m. rugsėjo 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Olava Strikulienė. Ministrai be instaliuotos programos „kalbėk pats“

"Respublika"

2lt II_1.jpgKiekvienas žurnalistas žino, kas yra interviu. Išvertus iš angliško žodžio „interview“ tai yra pokalbis.
Pokalbiui būtina, kad dalyvautų bent du subjektai. Tarkime, Jonas ir Petras. Nenusisukę nugaromis. Žiūrintys vienas į kitą. Abu kalbantys ir girdintys. Tai yra užmezgę ne tik akių, bet ir ausų bei veido mimikų kontaktus. Vienas girdi klausimą, o kitas girdi atsakymą. Ir mato atsakinėtojo mimiką. Pvz., Petras patenkintas klausimu. Petras pasitikintis. Petras klausimo užkluptas. Vinguriuoja, išsisukinėja. Ir iš to atsakymo (žodinio bei mimikos) gimsta kitas klausimas. Tol žurnalistas klausinėja labiau informuoto, labiau kvalifikuoto ar labiau išsisukinėjančio pašnekovo, kol ne tik žurnalistui, bet ir interviu skaitysiančiam skaitytojui tampa aišku. Pvz., Petras žino problemą ir jos sprendimo būdus. Arba nežino. Arba žino, bet slepia. Arba slepia, kad nežino.

Interviu yra visuomenės poligrafas. Todėl kai kurie ministrai, siekdami išvengti tokio visuomenės poligrafo, linkę slapstytis už širmos. Na, ir kaip su tokiais bailiais užmegzti kokybišką visuomenės pokalbį, jei iš už širmos išlenda ne ministras, o jo viešųjų ryšių specialistai, patarėjai, padėjėjos ir t.t. Ir jau pageidauja, kad klausimai būtų pateikiami raštu. Tarsi robotui. Į kurį klausimus ir atsakymus dar reikia instaliuoti. Ir įsivaizduoji, kad ministerijos viešųjų ryšių tarnyba, gavusi žurnalisto raštiškus klausimus, dabar strimgalviais ieško kompiuterių programuotojo ar bent elektriko. Kad instaliuotų į robotą klausimus, atsakymus. Ir tol pluša, kol robote užsidega žalia lemputė ir ženklas „play“.

Įsivaizduokime tokį interviu. Šeimos galva klausia žmonos, ką verda pietums. Ir, laukdamas atsakymo, jau formuluoja antrą klausimą - kada bus tie pietūs. Ir jokia žmona, net ir pyktelėjusi, tikrai nepareikalaus, kad klausimus raštiškai užduotų per trečio aukšto kaimynę. Ir per kaimynę lauktų atsakymų. 1.Kotletai. 2.Už valandos.

Būtų juokinga, jei pirkėjui paklausus, kiek kainuoja gabalėlis muilo, pardavėja paprašytų į ją kreiptis per tarpininkus ir pateikti klausimus raštu. Nes yra užsiėmusi. Pardavinėja. Būtų juokinga, jei su pacientais per tarpininkus kalbėtųsi medikai, taksi vairuotojai, siuvėjos ir t.t. Nes irgi yra užsiėmę. Gydo, veža, siuva.

Tačiau beveik visi šalies ministrai, įskaitant premjerą, jei nebūna užspeisti viešoje vietoje, būtent taip „kalbasi“ su žurnalistais, o tiksliau - su visuomene. Ypač su laikraščius skaitančia visuomene, nes ji, paėmusi laikraštį, gali valandų valandas analizuoti ministrų atsakymus. Atskirs, kas kvaila, kas nemokšiška, o kas išmintinga. Todėl ministrai mieliau renkasi televiziją ar radiją, kur gali bet ką karktelėti. Jei šalia sėdintis viešųjų ryšių technologas Virgis Valentinavičius neužčiaups. Žiūrovas po reklaminio intarpo apie išmanųjį telefoną gal supainios ministrą su išmaniuoju telefonu. Be to, gal vėliau žiūrės meninį filmą ir supainios ministrą su terminatoriumi. Ar klausysis dainų apie amžiną meilę ir ministras į ją netyčia pliumptelės. Tačiau kada nors ministrai galutinai praras artikuliacijos dovaną ir TV laidose ims reikalauti, kad klausimai būtų pateikiami raštu. Asistentės ir patarėjai puls lakstyti po TV studijas su popieriukais, o pats ministras slapstysis spintoje. O išėjęs iš studijos ir sėdęs į taksi pareikalaus, kad taksistas raštiškai paklaustų, kur vežti. Ir vėžinsis po Vilnių zigzagais pusę nakties, kol patarėja atsiųs raštišką atsakymą.

Biurokrato malunas II_1.jpgKyla klausimas. Gal ministrai, aišku, ne visi, stokoja artikuliacinių sugebėjimų? Trūksta logopedo? Arba taip prastai nutuokia apie savo kuruojamą sritį, kad bijo viešai apsijuokti. Dabartinėje Vyriausybėje nepraradę kalbos dovanos Eligijus Masiulis, Donatas Jankauskas, Remigijus Šimašius... Rasa Juknevičienė.

Galima būti labai užsiėmusiais. Nes ministrai tarnauja valstybei. Tai yra jos žmonėms. Tačiau valstybei tarnauja kiekvienas žmogus, gaunantis algą. Kuria bendrąjį vidaus produktą. Gydo žmones. Moko jaunimą. Stato namus ir t.t. Bet dėl to, kad tarnauja, juk nepraranda nei artikuliacinių, nei komunikacinių sugebėjimų. Netampa savotiškais neįgaliaisiais, su pasauliu sugebančiais bendrauti tik per tarpininkus. Nes per tarpininkus (advokatus) dažniausiai mėgsta kalbėti tik nusikaltėliai. Ir tik tada, kai įkliūva. Be to, per tarpininkus (vertėjus) dar bendrauja užsieniečiai, nemokantys lietuvių kalbos. Jei Lietuvos ministrai pasijuto savo Tėvynėje užsieniečiais, tai pats laikas duoti visuomenei išsamų interviu. Kaip sugebėjo pasiekti tokį reinkarnacijos lygį.

Aišku, jei žurnalistas yra poetiškai nusiteikęs ir atostogauja, jis gali imti interviu ir iš debesies, lapo, šuns ar medžio. Tai yra iš subjektų, neturinčių artikuliacinių sugebėjimų. Pvz., paklausti, kiek Lietuvai kainuos naujosios atominės statyba. Tokiu atveju trys iš anksčiau išvardytų pokalbio subjektų tik patylėtų, o ketvirtasis subjektas vis vien pasakytų „au“.

Laikraščio "Ūkininko patarėjas" dailininko Algimanto Snarskio piešiniai "Politikai" ir "Biurokrato malūnas"



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)