Henrikas Vaitiekūnas: Be pavardžių…

TV publika

W_Msp_II.jpgAr gali būti įdomus rašinys, kuriame nėra nė vienos pavardės? Ar įmanoma skaudžiai įžeisti arba ditirambus giedoti tam, kuris lieka neįvardintas? Atsakau į šitą klausimėlį teigiamai. Nes, kai ištari žodį „klausimėlis”, iškart vaizdiniuose ir iškyla televizinės laidos, kuri taip ir vadinasi, Vedėjas.

Jis yra simpatiškas, gabus, kiek bravūriškas ir – pasakykite man – kas žino, kad tas vedėjas yra parašiutu iš lėktuvo iššokęs net šešis šimtus šešiasdešimt šešis kartus? (Dabar dar karščiau galite jį mylėti arba neapkęsti, nes tuos, kurie dažnai rodosi ekrane, mes arba mylim, arba – nelabai).

Viena TV laidų Vedėja viename tinklaraštyje ką tik su žeme sumaišė kitos TV laidos Vedėją: nepatiko suknelė, kalba ir, girdi, ji visiškai nemokanti „Eurovizijos” vesti. (Na, matote, kad pavardžių tikrai nelabai reikia, nes daug kritikos pastaruoju metu sulaukia ir pati kritikavusioji)…

Yra dar daugumai jūsų puikiai pažįstama TV Vedėja, kuri pagarbos nusipelnė už tai, kad nuolat padeda skurstantiems, vargstantiems ir nepriteklių kenčiantiems. Bet jau kuris laikas prie savo algos ji prisiduria, kurdama laideles apie šiek tiek žinomus piliečius, kurie nelaiku į aną pasaulį iškeliavo. (Tas laidas ji kuria taip, kad – jei būčiau labiau žinomas – nuoširdžiai paprašyčiau, kad apie mane tokios laidos nelipdytų). Kaip matote, tiksliai įvardinti nereikia: jūs gi žinote apie ką čia mes…

Yra dar Vedėja, kurią suvalkiečiai laiko sava, o 70 procentų Lietuvos perjungia kitą kanalą dėl visokiausių lietuviškos kalbos iškraipymų. Ir visai nesvarbu, kad yra simpatiška bei vidutiniškai – galima sakyti pakenčiamai – dainuoja.

Tęsiu. Yra Vedėjas, kuris Vedėju tapo todėl, kad Nepamainomas Vedėjas yra jo tėtis – garsus humoristas ir artistas. Mėgdžioja jis savo tėvelį ekrane, bet – juokas juokui nelygu: visi kvatoja iš tėvelio kalambūrų, ir verkti norisi, kai juokauti bando Vedėjas Sūnelis.

Iki šios vietos buvo lengva rašyti ir su šeštadienio skaitytoju žaidimėlius žaisti. Dabar bus sunkiau ir man, ir jums, gerbiamieji: sunkiau bus spėlioti.

Atrodo, kad kovo keturioliktąją dieną eterin išvažiuos viena nauja saldi (taip sako anonsai) laida. Ves ją trys (o gal keturios?) lietuviškos gražuolės. Na, liūdesys didžiulis apima į jas iš anksto žiūrint! Intelekto koeficientas (tik iš anonsų sprendžiu) – visai tinkamas burleskai šokti. Bet ką jos pasakys Gruzdžiuose gyvenančiai ir laisvalaikiu televiziją įsijungiančiai slavistikos mokytojai? O ką jaunai verslininkų šeimai?

Žinoma, pažeidžiu nekaltumo prezumpciją: nevalia peikti to, ko nematei ir nepažįsti. Tačiau ta mokytoja iš Gruzdžių sako, jog mokiniai (TV žiūrovai?) mokytoją vertina jau pagal pirmąjį įspūdį…

Anądien TV laida, kuri sakosi visuomet žinanti, kad Lietuvoje kažkas atsitiko, pristatė dar vieną naują dainininkių grupę. Trys gražios, jaunutės mergytės. Kuklumo ir lietuviškumo įsikūnijimas. Dainos dar nė vienos negirdėjom. Tačiau jau pamatėm, kaip jos – gerokai apsinuoginusios – lovoje viena su kita bučiuojasi ir viena kitą glamonėja. Ir neneigia: jų įsitikinimu, tik taip prasideda kelias į ekraną. Tik mums, – sakė jos, – o ne kokioms nusenusioms… keturiasdešimtmetėms turi būti tiesiausias kelias į ekraną!

Šioje vietoje žiauriai (!) reikėtų keleto pavardžių. Tų žmonių, kurių profesijos Lietuvos televizijose jau ir neliko. Turiu galvoj šviesaus atminimo LTV – pirmosios mūsų krašte televizijos diktorius. Visuomet pasitempusius. Su teisinga šypsena ir … teisinga lytine orientacija. (Tabu? Nebe tabu? Mes nesmerkiame nepanašių į mus. Tik kodėl jų eteryje vis daugiau ir daugiau?..)

Ar pastebėjote: tai vienoje, tai kitoje TV išnyra pramoginės laidos, kuriose grumiasi ir kovoja protas. Tos laidos atsiranda, o paskui – ima ir pradingsta. Nelengva yra ir LTV laidai, kurioje smagiai kovoja Lietuvos studentai. Aš žinau, kas palaiko tos laidos reitingus. Vedėjas. Profesorius. Intelektualas. Tačiau pagal tai, kokią Lietuvą įsivaizduoja ar tariasi esančią mūsų premjeras („aukštų technologijų kraštas”, – sako jis) tie reitingai turėtų būti keturiskart didesni. Bet nėra. Nes Lietuvos „obuoliukai” (čia šio rašinio autoriaus naujadaras: siūlau jį vartoti vietoj „runkeliukai”) nori nenutrūkstančio kalbos darkymo, keiksmažodžių srauto, nešvankių anekdotų ir – tarsi neįgalūs tam tikra prasme pensininkai – karamelinių šlaunų. („Jei negaliu turėti, duokit nors pažiūrėti”).

Beje. TV3 – sako, už didelius pinigus – įsigijo licenciją dar vienam intelektualiam žaidimui. Bet ar išjudins jis mūsų „obuoliukų” ir „kriaušyčių” protelį? Televizija yra tokia, kokie esame mes? Ar… mes esame tokie, kokia yra mūsų televizija?

Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys

Panašūs straipsniai