Savaitraštis "Nemunas" apie Patriotų premiją ir gėdą

Plunksnakotis_su_gaubliu_II.jpgApie tą premiją žiniasklaidoje buvo paskelbta tokia informacija: „Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos organizuojamo patriotinių ir pilietinių knygų konkurso nugalėtojomis tapo Rūta Šepetys ir Nomeda Marčėnaitė, informuoja Krašto apsaugos ministerija. (…) Šiais metais Patriotų premijų laimėtojus išrinko konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė Antanas Gailius (pirmininkas), Rasa Drazdauskienė, Donata Mitaitė, Ugnė Naujokaitytė, Valdas Rakutis, Kęstutis Urba ir Loreta Žvironaitė-Udrienė. (…) 

Vertindama knygas komisija atsižvelgė į kūrinio pilietiškumą ir patriotiškumą, kūrinio aktualumą, meninę, edukacinę ir išliekamąją vertę. (…) Apdovanojimų ceremonijoje krašto apsaugos ministrė padėkas įteikė ir Klaudijui Driskiui ir Gintarui Dručkui už knygą „Sutemų keleiviai“ („Tautos paveldo tyrimai“) bei Petrui Venclovui už romaną „Kartybių taurė – iki dugno“ („Naujosios Romuvos fondas“). Šios knygos taip pat pretendavo į Patriotų premijas suaugusiųjų kategorijoje.“


Tas Donatos Mitaitės rašinys beprasmiškas, nes nieko negali pakeisti. Tačiau gal prasminga bent perspėti kolegas: niekada nesutikite būti jokių žinybinių premijų komisijose. Jūsų, kaip specialistų, nuomonė skiriant tokias premijas yra absoliučiai niekinė. Ten svarbu tik tai, ko nori, ką yra sugalvojęs žinybos vadovas. Kad jo ir jūsų nuomonė bei humanitarinis išsilavinimas išsiskirs, daug šansų; kas nugalės, o kam dėl to bus gėda – visiškai aišku net ir nepradėjus jokios simuliakrinės diskusijos. Logiški, pagrįsti, kaip ir karšti, emocingi argumentai tokiais atvejais yra visiškai beprasmiai ir nieko nekeičiantys.


(Visas Donatos Mitaitės rašinys publikuojamas mūsų svetainės „Komentaruose”)

Panašūs straipsniai