VLADIMIRAS
BERESNIOVAS:
,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU "
Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...
***
Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.
***
Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...
***
Čia Lietuva...
„Čia Lietuva,
Čia lietūs lyja“.
Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas
Ašaras praryja...
Gyvenimas – „kakus“...
Katinas pieną laka,
Širdis smarkiai plaka.
Nuo kaukolinės apakus,
Gyvenimas tapo... „kakus“.
***
Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“
LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei
VIDAS BEITNARAS . Į BUDAPEŠTĄ IR KITĄ VENGRIJĄ VI. Noras sakyti netiesą, bet žmonių dvasingumas - svarbiau už materialius dalykus...
Atvykus į Zanką, kaimelį šalia Balatono ežero, tenka ilgai aiškinti vaikų ir jaunimo centro administratoriui, kad jam ar jo kolegai prieš porą dienų skambino iš Budapešto Vaci gatvės viešbučio. Aš atseit privaląs turėti kvitelį, jog iš anksto sumokėjau internetu. Niekas nieko nežino, tačiau mano pašnekovas nežiniukas iškilmingai pareiškia, kad kaip tik vienai nakčiai yra likęs vienintelis mano pageidaujamas fligelis „žieminiame“ korpuse. Nuo kitos dienos esą prasidedąs tikrasis sezonas ir viskas būsią užimta. Ak, kaip mums pasisekė, tartum naivuolėms lietuvaitėms siuvėjoms, susiruošusioms vergauti sukto plauko Turkijos darbdaviams!
Iš kur tas vengrų noras sakyti netiesą, sureikšminti kiekvieną smulkmeną arba psimesti nieko nežinančiais? Gal nuo karų su turkais arba austrais laikų? Kodėl jie taip nepasitiki atvykėliais iš svečios šalies, kodėl jiems, priešingai nei lenkams, nepakanka telefono skambučio? Ar tą jų polinkį subtiliai sukčiauti iš tiesų lemia žilos senovės nuoskaudos? Mano niūrokos abejonės administratoriaus žodžių nuoširdumu pasitvirtina – apsigyvename vienui vieni tuščiame trijų aukštų pastate su kokiais šešiasdešimt numerių. Ne, aš esu visiškas durnius. Arba Alzheimerio auka: man pakako dvejų metų, kad užmirščiau, dėl ko mitinguotojai Budapešto centre (jau įsibėgėjus dvidešimt pirmajam amžiui) padeginėjo barikadas, daužė automobilių langus ir mėtė akmenis bei butelius į policininkus. Jie siautėjo, nes apsimelavo...pats premjeras socialistas Ferencas Djurkšanis. Susitvardau, suskaičiuoju iki dešimt. Viskas. Grindinio akmenų nelupsiu.
Kulniuodami Balatono link, pakeliui sutinkame asfaltu ropojantį balinį vėžlį, gatvę perbėga du vienas kitą besivaikantys šermuonėliai. Tačiau ežeras nuvilia: vanduo pilkšvai baltas, tarsi iš apipelijusio čiaupo prileistas, virš jo nuo supuvusių žolių net pučiant vėjui sklando tūkstančiai smulkių uodelių. Dugnas bent jau prie kranto nusėstas plytgaliais ir kažkokiomis betoninėmis nuolaužomis. Nejaugi didžiausias pokuministinės Europos ežeras tėra Budapešto nutekamųjų vandenų kaupykla? Giliau bristi ir maudytis nesiryžtame, nors vanduo įšilęs iki 21 laipsnio.
Netoliese dunksančios kalvos vaizdas labai primena Nidos Parnidžio kopą, tik visiškai apaugusią mišku. Panaši į nidiškę ir jachtų prieplauka su dviem molais. Tik anapus vandens pūpso Tichanio pusiasalio krantas. Netraukia užeiti į šalia jachtklubo kiurksančią apšiurusią kavinę. Visi statiniai primena socialistinius laikus ir nereikia labai spausti vaizduotės, kad mintyse pamatytum aplink bėgiojančius tarybinių vaikų tuntus. Vakare dideliame hole vieni žiūrime Konfederacijų taurę. N. Zelandija – PAR po pirmojo kėlinio – 0:1.
... Birželio 18 – oji įsiminė kaip nesibaigiančio važiavimo diena. Nors įveikėme tik 296 kilometrus nuo Zankos iki Meziokiovešdo, vėl teko pervažiuoti nepaleidžiančio iš smogiškojo savo glėbio Budapešto centrą. Prieš jį laiku nepasisukom į 5 – ąjį kelią, iš kurio tikriausiai galima pasiekti ketvirtąjį, o vėliau ir mums reikalingąjį trečiąjį. Nors gatvės ir tiltai jau pažįstami, teko gerokai nubaubti į priekį, kol pavyko rasti posūkį, vedantį ant Erzebetos (Elžbietos) tilto. Nuo jo teliko vienintelė problema – automobilių spūstys. Jas lemia ne tik automobilių gausa, bet ir gatvių remontas.
Kai pagaliau išsprūstame iš Budapešto priemiesčių asfaltbetonio džiunglių, prasideda pakelės „ramunėlių“ paradas. Šį kartą jos ne tik geltonkasės, bet ir juočkės, įsispraudusios į keturiais numeriais per ankštus „kombinukus“ ir „papinykus“, o viena šalia kelio stypso atsukusi keliauninkams neliesą „stringuotą“ pasturgalį. Nuo Djondjošo iki Kapolnos suskaičiuoju trylika mergužėlių, vėliau iki Meziokiovešdo – dar dvi. Niekur daugiau Vengrijos pakelėse jų nemačiau. Nebelieka jokių abejonių, kam jos save skiria.
Meziokiovešde apsigyvename šalia didelio terminių baseinų komplekso, pastate tarp stovyklaujančių vaikų. Iki 21.30 mokinukai klega, lauke žaidžia tinklinį, tačiau vėliau, nuaidėjus vadovo komandai, įsivyrauja tyla. Ne iš karto galiu užmigti, nes nejučia imu lyginti Meziokiovešdo (Vespremo, Egerio etc.) ir Budapešto kainas, žmonių bendravimą, požiūrį į užsieniečius. Beveik viskas sostinės nenaudai. Už šią nakvynę sumokėjome beveik trigubai mažiau nei Pešte, be to, turime atskirą dušą ir tualetą, holą su televizoriumi ir dar tris penkiaviečius – septynviečius kambarius, kuriuose niekas negyvena. Nei stovyklos valgyklos šefė, kuri davė raktus, nei mergina, kuri mus palydėjo iki kambarių, nemokėjo jokios užsienio kalbos, tačiau vienas kitą supratome geriau negu Budapešto atveju.
Prabudę po septynių, nedelsdami išsiruošiam į baseiną. Jau iš tolo pastebim, kokiais būriais žmonės plūsta gaivintis. Užrašai vengrų, vokiečių ir lenkų kalbomis išduoda, kas čia dažniausiai lankosi. Įvairių temperatūrų (37, 31, 28) vandens rezervuarai sutalpina kone trečdalį Dmitrijaus Mendelejevo lentelės. Magnis, kalcis, kalis, jodas, siera, įvairūs mineralai ir sulfitai. Šleikštokas kvapas nebeerzina, kai panirus po kelių minučių apima svaigi palaima, o sopantis kūnas tartum atsiskiria nuo tavęs. Kai nusibosta šiluma, puolame į jau atrodantį ledinį (nors jame – 20 laipsnių) baseiną su kaskadomis ir povandeninėmis srovėmis.
Labiausiai gaila, kad jau beveik dešimta valanda, o iki sutemstant turim įveikti likusią Vengrijos dalį, kirsti Slovakiją ir atsidurti Lenkijos Žešuve. Baseino lankytojus prajuokina mano grandinėlė, nuo cheminių elementų iš sidabrinės pavirtusi purvinai auksine.
Miškolce – sunkiai pakeliamas karštis, vaikščioti įmanoma tik pavėsinėmis gatvių pusėmis. Miestas pasipuošęs, gražiausiose senamiesčio vietose baigiamos įrenginėti lauko scenos tarptautiniam klasikinės muzikos festivaliui. Maloniai nuteikia antikvarinė „Shanon pub“ aplinka. Tačiau čia nusprendžiam paragauti ne airiško, bet vietinio maisto. Vengriški koldūnai visai neprimena mūsiškių, rusiškų ar slovakiškų. Pavadinčiau juos skryliais su skystu sūriu, spirgais ir grietine. Išvažiuojant iš Miškolco, trečio pagal gyventojų skaičių Vengrijos miesto, tenka papildomai paprakaituoti „kamštyje“. Gal apsvaigę nuo kaitros, o gal dėl kitų priežasčių savo automobilius vienas į kitą sugurino net keturi vairuotojai.
Slovakijos Košicė kažkada priklausė Austro – Vengrijai, todėl turi ir kitą pavadinimą. Laimė, vengrai, nurodydami kryptį bei kelio numerį, tuo nepiktnaudžiauja, visur užrašo ir įprastinį, ir savąjį variantą. Kertu Vengrijos – Slovakijos sieną apimtas dvejopų jausmų. Kažkodėl atrodo, kad į Budapeštą niekuomet nebenorėsiu grįžti, tačiau į likusią Vengrijos dalį – labai trauks. Tikrai žinau tik viena – per keturias dienas neįmanoma nusipiešti visaverčio šalies vaizdo.
Košicė irgi intensyviai ruošiasi tą patį vakarą prasidėsiančiam festivaliui, tik ne muzikos, o teatro. Montuojamos kelios scenos miesto centre, senamiestyje. Prie bažnyčios į sieną atremtos krepšinio vidurio puolėjų ūgio skulptūriškos lėlės, kurios irgi dalyvaus šventėje. Visiškai įsijausti į slovakų dvasingumą sukliudo už septynių kilometrų nuo miesto dunksančios degalinės operatorius, pareiškęs, jog gali parduoti tik savaitinį važinėjimo šalies autostradomis lipduką. Galiojančio tik vieną dieną esą nebeturįs. Galiu jį įtarti naudojantis monopoline situacija, nes kitų degalinių 22 kilometrų ilgio ruože nuo Košicės iki Prešovo nepastebėjom. Ką gi, brangiai įvertinau savąjį sąžiningumą – net norvegams nuo tokios „investicijos“ ragenos ant kaktų iššoktų.
Pervažiavus Tatrus ir atsidūrus Lenkijoje oras atvėsta dvidešimčia laipsnių – iki 13. Pagaliau atsiradus Žešuve, lietus nejuokais įsismarkauja. Visą dieną (ir Miškolce, ir Košicėje) su vietiniais gyvenę šventės laukimu, šiame Pietryčių Lenkijos mieste patenkam į jos epicentrą. Prie jaunimo viešbučio „Alko“, esančio centrinėje Turgaus aikštėje, niekaip beprivažiuosi. Gerai, kad gretimoje aikštužėlėje randam vieta automobiliui. Tačiau kitą akimirką privažiuoja šalia kėpsančio namo gyventojas ir mus užstato. Priėjęs paklausia, kada išvažiuosime ir užtikrina, jog rytoj išdumsiąs gerokai anksčiau. Bet dėl visa pikta parodo savojo buto langus. Kol nusinešam daiktus iki viešbučio, kiaurai peršlampa net vasarinės striukės. Kur jau ten klausysiesi Turgaus aikštės scenoje Eurovizijos dainas meistriškai kopijuojančių vietos estrados žvaigždžių.
Pamačius koridoriuje cizus švampiančius ir arielką laužusius bernužėlius, sukiužusias kambario lovas, norisi bėgti į lauką ir prie paradinių durų ant pavadinimo prilipinti dar penkias raides – „holic“. Kitą rytą į Turgaus aikštę vėl sugarma žmonės – išlydėti dviratininkų į visos Lenkijos piligriminę kelionę Žešuvas – Fatima. Netrukus pasirodo ir Portugalijon susiruošę senoliai. Yra ir jaunesnių, bet visų entuziazmas tikrai vertas pagarbos.
Išvažiavus iš Žešuvo, benzinas besąs gerokai brangesnis nei prieš savaitę Krokuvoje (velnias, visai pamiršau, kad čia – slovakų šlavimo zona!) Iki lietuvių šluotražininkų teritorijos spėjam pasivaikščioti po Liublino Lietuvių aikštę su Juzefo Pilsudskio paminklu (koks likimo įgeidis!); jaukioje senamiesčio gatvelėje žmogus su haskiu bruka pirkti atviruką su šunelio atvaizdu ir paremti gyvūnų prieglaudą; Podliaskos Bielsko viešbučio administratorė pasiūlo tokią patrauklią nakvynės nuolaidą, jog už ekvivalentinę sumą Slovakijos autostradomis galėtum nemokamai zvimbalioti du mėnesius.
Vis dėlto priešpaskutinėje prieš Lietuvos sieną lenkų degalinėje suskaičiavęs likusius eurų banknotus netikėtai suvokiu: kad ir į kokią pasaulio šalį nusitrenktum, svarbiausios liks ne materialinių dalykų, bet vietinių žmonių dvasingumo nuolaidos.
(2009 birželis, kelionės įspūdžių pabaiga)
Nuotraukose: Miškolco ir Košisės miestų vaizdai
Vido Beitnaro nuotr.
LŽS Kauno skyriaus valdyba įdomių kelionės įspūdžių autoriui Vidui Beitnarui linki kuo greičiau viską sudėti į knygą ir ja nudžiuginti Lietuvos žmones
AUDRONE NUGARAITĖ
Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.
Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.
GERUMO KOMUNIKACIJA
Rugsėjo 26 diena, antradienis
Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru.
Rugsėjo 25 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."
M. Lasinskas
***
Rugsėjo 22 diena, penktadienis
Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.
***
Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis
Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.
***
Rugsėjo 19 diena, antradienis
Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.
***
Rugsėjo 18 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor
Rugsėjo 17 diena, sekmadienis
Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.
Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.
Europos judumo savaitė (16-22 d.)
Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.
***
Rugsėjo 15 diena, penktadienis
Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.
***
Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis
Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.
***
Rugsėjo 12 diena, antradienis
Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.
***
Rugsėjo 11 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor
***
Rugsėjo 10 diena, sekmadienis
Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.
***
Rugsėjo 9 diena, šeštadienis
Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.
***
Rugsėjo 8 diena, penktadienis
Tarptautinė raštingumo diena
Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.
***
Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis
Buriuotojų diena
Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.
Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.
***
Rugsėjo 4 d,. pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman
Rugsėjo 1 d., penktadienis
Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.
Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.
***
Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis
Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.
***
Rugpjūčio 28 d., antradienis
Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.
Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.
***
Rugpjūčio 23 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka
***
Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis
Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.
***
Rugpjūčio 23 d., trečiadienis
Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.
***
Rugpjūčio 21 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis
***
Rugpjūčio 19 d., šeštadienis
Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.
***
Rugpjūčio 18 d. , penktadienis
Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.
Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis
Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.
Rugpjūčio 16 d., trečiadienis
Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.
Rugpjūčio 15 d., antradienis
Žolinė
Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.
08.12, šeštadienis
Savaitės išmintis
"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas
Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena
Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.
08.10, ketvirtadienis
Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."
08. 09, trečiadienis
Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.
08.07, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis
08.06 (sekmadienis)
Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.
08.04 (penktadienis)
Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.
08.03 (ketvirtadienis)
Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi
08.02 (trečiadienis)
Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?
Ką šiandien žadame panaudoti?
Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!
Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15
Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15