Seno Dzūko nuo Ignalinos pamintijimai apie televizijos reklamą

Reklama gal i geras daiktas, tik kai kada, bra, per televiziją parodo tokią reklamą, kad nežinai, nė ką i mislyt. Va, visus metus televizija rodė mergą, dažančią kojų nagus. Visus metus dažė i dažė i niekap negalėjo nudažyt. Tai kam šitokią tinginę mergą kasdien rodyt per televiziją? Seniau rodydavo pirmūnus, spartuolius, e dabar tinginę mergą. Galvoj netelpa, kam ją reikėjo rodyt. Dabar jau nerodo, gal jau nudažė.

Gera vaikų pampersų reklama. Seniau, būdavo, vaiką susukdavo vystykluosan, kad anas negalėdava net pajudėt. Sakydavo, kad neiškryptų stuburas. E kai pradėdavo sėdėt, sodindavo in puodelio i turėdavo in jo tol sėdėt, kol išsėdėdavo. Šite vaikas būdavo engiamas i prievartaujamas. E dabar vaikas su pampersais neprievartaujamas, anas laisvai kada nori, kur nori, kap nori tep i varo pampersan.Šite vaikas nuo pat mažumės, kap sako mokslininkai, ugenamas laisvės dvasia. Šitaip išaugęs laisvas laisvos Lietuvos pilietis dergs kada nori, kiek nori, kur nori, in ką nori.

Reklamuoja i moteriškus pampersus. Ale kad ti suvis ne pampersai, e tik pampersiukai --mažuciai i planuciai. Kiek ti anys to šlapumo gali sugert! Kaime moterim pampersai nereikalingi, cia jam nesunku rast vietą tūptelėt, ale i jam interesna, kap šitokis pampersiukas gali sugert šlapimą. Tai keletas susdėjo, nuspirko brungiausių pampersiukų su sparneliais, insdieją i suseda gert kavas. Paskui atsistojo i pa komandai paleidė. Tai kai paleidė, tai visom per šlaunis i nutekėjo. Pati televizija supranta, kad cia da nieko gero nėra, tai vis tobulina i tobulina -- pradėjo gamint pampersiukus su sparneliais, iškvėpintus, inmirkytus visokiom žolelėm. Ale nei sparneliai, nei kvepalai, nei žolelės negali šlapimo sulaikyt. Stenkis nesitengęs juos pagerint, ale iš šūdo nepadarysi grūdo.

E vyram pampersų nereklamuoja, nar kai katariem jų reiktų. Va, reklamuoja, kad geriausia, ką Lietuva turi, tai alus. Tade kai pamisliji, tai gal reklamuot alų reiktų šite: “Prieš gerdamas alų, pirma insdėk pampersą”. Ale kai gerai pamisliji, tai visa kas apmislyta: takis gėrėjas pirks ne pampersą, e butelį alaus i prišlapintam kelniam išgers.

Ale šita alaus reklama labai veiksminga. Ją išvydus, pasdaro labai graudu ir abydna. Sukūrėm išvystytą i tobulą socializmą, gerokai pasistūmėjom priekin komunizmo statyboj, per dvidešims metų sėkmingai pažingėm laukinio kapitalizmo gilumon, e pasidžiaugt galim tik alum. Iš to graudumo žmogui ažeina noras pasgert, tai anas kelias i eina pirkt alaus.

Vyram, ti anas va, reklamuoja visokias skutimosi priemones: i elektrines, į žilet, net su keturiais peiliukais--brūkš brūkšt nuo vienos ausies iki kitos i barzdos nėra. Tik nelabai reklama padeda. Vis daugiau vyrų augina barzdas, aba bernam mergos neleidzia barzdų skust. Sako, nuskusta barzda bernas braukia per veidą, tai kap karvės tešmeniu, e barzda kutena, virpina i in sekso ažuveda. Tik kai sekso nebuvo, mergos reikalaudavo kuo glotniau skusties. Daug moterų, nusadboji in mergas, toža neleidzia vyrams skusties, anas toža nori būt ažuvestos in sekso. Tai tep i išeina, kad nėra tokios reklamos, katara inveiktų mergas i moteris, pasinešusias in sekso.

E mergos savo kuokštes skutasi i Dievo duotą išvaizdą gadina. Ale ne tade, kad bernai to norėtų. Kalta mada. Kai pasdarė madinga nešiot ne kelnaites, e raištį, tai šitai grožybei vietos nelieka. Moterim reklamuoja moteriškus žiletus, tik neparodo, kap reikia braukt nuo vienos šlaunies iki kitos.

Interesna vaistų reklama. Kiekvieni vaistai daro šalutinį poveikį, tai unksčiau sakydavo, kad dėl to poveikio reikia pastart su gydytoju ar vaistininku. Dabar atėjo protan, kad žmonių nereikia laikyti kvailais. Sakysme, geri geri reklamuojamus vaistus nuo skrandžio nepakankamo veikimo i pasreiškia pašalinis poveikis --skarandy atsiranda žaizdos ar suplyšta kokia žarna. Aba imi vartot reklamuojamus vaistus nuo sūnarių sopęs i po kiek laiko pradedi nevaldyt runkų i nepavilkt kojų. Tai ką, dėl šitų pašalinių poveikių eisi pas kalvį? pas muzikantą? pas kunigą? Net pas vaistininką neisi, eisi pas gydytoją pastart, kap gyvint nepaeinunt i nevaldunt runkų.

Tiek visko vaistinės prireklamuoja, kad atrodo, tik pirk, ką anos turi, tai ilgai ir sveikai gyvinsi, e gal da iš viso nemirsi. Sakau pirk, ale kokis ti pirkimas, beveik už dyką duoda, tik reikia nuveit. Tai daug kas i eina ne duonos pirkt, e visokių pakaitalų. E kosmetikos reklama suvis niekam tikus. Daug visokių dalykų moterų grožiui didint reklamuoja, e su kuo tarties dėl jų šalutinio poveikio nenurodo. Va, gyvena mūsų kaime merga, da ne senmergė, ale jau pagyvenus. Tai labai nori vyram intikt i savo grožiu labai rūpinas. Paklausė reklamos i pradėjo plaukus plaut pentinu. Kelis kartus išplovė, tai vieni plaukai nutrupėjo, e kiti nuslinko. Tai ką mergai daryt? Reklamoj tai nenurodyta, su kuo dėl šito pašalinio poveikio reikia pastart. Va šite per durną reklamą merga lieka be plaukų, e per tai i be vyro, tade valstybė iš jos nesulauks dėl išlikimo tep reikalingų vaikų.

E tavuletinio popieriaus reklamas iš viso nėra. Prie bolševikų iš pradžių tavuletinio popieriaus suvis negamindavo, popieriaus trūko knygom ir sąsiuviniam. Laikraščiai išeidavo mažiukai, tik dviejų lapų, ale i juose spausdindavo vadų i net viso politbiuro nuotraukas. Tai kai nebuvo tavuletinio popieriaus, ažupakaliams šluostyt plėšydavo laikraščius. Valdžia susprotėjo, kad negerai, kai vadų portretais braukoma po šūdinus ažupakalius, i pradėjo gamint tavuletinį popierių. Tik nedaug gamindavo, sunku būdavo jo gaut net mieste, e kaiman visai nepaduodavo, sakydavo, kad kaime po ranka yra i žolelė, i lapelis, i šiaudelis. E popierius buvo storas, šiurkštus, anas ne tik nušluostydavo, ale i pamasažuodavo.

Dabar to popieriaus yra visokio visokiausio. I niekokios reklamos: kokį vartoti darbo dienomis ir kokį per šventes; kokį dieną i kokį naktį; kokį, kai viduriai užkietėję i kokį, kai liuosi; kokį žiemą per šalčius i kokį vasarą per karščius; kokį vyram i kokį moterim; kokį dirbantiem i kokį pensininkam ir t.t. Niekam dabar iš valdžios nerūpi laisvos Lietuvos laisvo piliečio i da Europos Sąjungos nario ažupakalis. Mano kaimynas turi paskabinęs tavulete keturis ruloniukus įvairių rūšių popieriaus i kiekvieną kartą plėšia nuo visų i iš eilės visais perbraukia. Sako, negali žinot, kada kataras veiksmingesnis. Gera jam šite tvarkyties, kai gauna didelę pensiją.

Baisi duntų pastos reklama. Aiškina mergai, kad jei valys duntis su tokia pasta, tai duntys bus kap bebro. Apsaugok, Viešpatie, vyrus nuo moterų, turinčių bebriškus duntis--negyvai ažkrims. Išeina, kad turim būt budrūs, kitep reklama mus negyvai ažkrims...

Savo paties mintis užrašė Adomas SUBAČIUS

Nuotraukoje: LŽS narys, aktyviausias "Kūrybinės artelės" žodžio meistras Adomas Subačius

LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo piešiniai "Skundas" ir "Klimato tarša"

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 3 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Seno Dzūko nuo Ignalinos pamintijimai apie televizijos reklamą Reklama gal i geras daiktas, tik kai kada, bra, per televiziją parodo tokią reklamą, kad nežinai, nė ką i mislyt. Va, visus metus televizija rodė mergą, dažančią kojų nagus. Visus metus dažė i dažė i niekap negalėjo nudažyt. Tai kam šitokią tinginę mergą kasdien rodyt per televiziją? Seniau rodydavo pirmūnus, spartuolius, e dabar tinginę mergą. Galvoj netelpa, kam ją reikėjo rodyt. Dabar jau nerodo, gal jau nudažė. Gera vaikų pampersų reklama. Seniau, būdavo, vaiką susukdavo vystykluosan, kad anas negalėdava net pajudėt. Sakydavo, kad neiškryptų stuburas. E kai pradėdavo sėdėt, sodindavo in puodelio i turėdavo in jo tol sėdėt, kol išsėdėdavo. Šite vaikas būdavo engiamas i prievartaujamas. E dabar vaikas su pampersais neprievartaujamas, anas laisvai kada nori, kur nori, kap nori tep i varo pampersan.Šite vaikas nuo pat mažumės, kap sako mokslininkai, ugenamas laisvės dvasia. Šitaip išaugęs laisvas laisvos Lietuvos pilietis dergs kada nori, kiek nori, kur nori, in ką nori. Reklamuoja i moteriškus pampersus. Ale kad ti suvis ne pampersai, e tik pampersiukai --mažuciai i planuciai. Kiek ti anys to šlapumo gali sugert! Kaime moterim pampersai nereikalingi, cia jam nesunku rast vietą tūptelėt, ale i jam interesna, kap šitokis pampersiukas gali sugert šlapimą. Tai keletas susdėjo, nuspirko brungiausių pampersiukų su sparneliais, insdieją i suseda gert kavas. Paskui atsistojo i pa komandai paleidė. Tai kai paleidė, tai visom per šlaunis i nutekėjo. Pati televizija supranta, kad cia da nieko gero nėra, tai vis tobulina i tobulina -- pradėjo gamint pampersiukus su sparneliais, iškvėpintus, inmirkytus visokiom žolelėm. Ale nei sparneliai, nei kvepalai, nei žolelės negali šlapimo sulaikyt. Stenkis nesitengęs juos pagerint, ale iš šūdo nepadarysi grūdo. E vyram pampersų nereklamuoja, nar kai katariem jų reiktų. Va, reklamuoja, kad geriausia, ką Lietuva turi, tai alus. Tade kai pamisliji, tai gal reklamuot alų reiktų šite: “Prieš gerdamas alų, pirma insdėk pampersą”. Ale kai gerai pamisliji, tai visa kas apmislyta: takis gėrėjas pirks ne pampersą, e butelį alaus i prišlapintam kelniam išgers. Ale šita alaus reklama labai veiksminga. Ją išvydus, pasdaro labai graudu ir abydna. Sukūrėm išvystytą i tobulą socializmą, gerokai pasistūmėjom priekin komunizmo statyboj, per dvidešims metų sėkmingai pažingėm laukinio kapitalizmo gilumon, e pasidžiaugt galim tik alum. Iš to graudumo žmogui ažeina noras pasgert, tai anas kelias i eina pirkt alaus. Vyram, ti anas va, reklamuoja visokias skutimosi priemones: i elektrines, į žilet, net su keturiais peiliukais--brūkš brūkšt nuo vienos ausies iki kitos i barzdos nėra. Tik nelabai reklama padeda. Vis daugiau vyrų augina barzdas, aba bernam mergos neleidzia barzdų skust. Sako, nuskusta barzda bernas braukia per veidą, tai kap karvės tešmeniu, e barzda kutena, virpina i in sekso ažuveda. Tik kai sekso nebuvo, mergos reikalaudavo kuo glotniau skusties. Daug moterų, nusadboji in mergas, toža neleidzia vyrams skusties, anas toža nori būt ažuvestos in sekso. Tai tep i išeina, kad nėra tokios reklamos, katara inveiktų mergas i moteris, pasinešusias in sekso. E mergos savo kuokštes skutasi i Dievo duotą išvaizdą gadina. Ale ne tade, kad bernai to norėtų. Kalta mada. Kai pasdarė madinga nešiot ne kelnaites, e raištį, tai šitai grožybei vietos nelieka. Moterim reklamuoja moteriškus žiletus, tik neparodo, kap reikia braukt nuo vienos šlaunies iki kitos. Interesna vaistų reklama. Kiekvieni vaistai daro šalutinį poveikį, tai unksčiau sakydavo, kad dėl to poveikio reikia pastart su gydytoju ar vaistininku. Dabar atėjo protan, kad žmonių nereikia laikyti kvailais. Sakysme, geri geri reklamuojamus vaistus nuo skrandžio nepakankamo veikimo i pasreiškia pašalinis poveikis --skarandy atsiranda žaizdos ar suplyšta kokia žarna. Aba imi vartot reklamuojamus vaistus nuo sūnarių sopęs i po kiek laiko pradedi nevaldyt runkų i nepavilkt kojų. Tai ką, dėl šitų pašalinių poveikių eisi pas kalvį? pas muzikantą? pas kunigą? Net pas vaistininką neisi, eisi pas gydytoją pastart, kap gyvint nepaeinunt i nevaldunt runkų. Tiek visko vaistinės prireklamuoja, kad atrodo, tik pirk, ką anos turi, tai ilgai ir sveikai gyvinsi, e gal da iš viso nemirsi. Sakau pirk, ale kokis ti pirkimas, beveik už dyką duoda, tik reikia nuveit. Tai daug kas i eina ne duonos pirkt, e visokių pakaitalų. E kosmetikos reklama suvis niekam tikus. Daug visokių dalykų moterų grožiui didint reklamuoja, e su kuo tarties dėl jų šalutinio poveikio nenurodo. Va, gyvena mūsų kaime merga, da ne senmergė, ale jau pagyvenus. Tai labai nori vyram intikt i savo grožiu labai rūpinas. Paklausė reklamos i pradėjo plaukus plaut pentinu. Kelis kartus išplovė, tai vieni plaukai nutrupėjo, e kiti nuslinko. Tai ką mergai daryt? Reklamoj tai nenurodyta, su kuo dėl šito pašalinio poveikio reikia pastart. Va šite per durną reklamą merga lieka be plaukų, e per tai i be vyro, tade valstybė iš jos nesulauks dėl išlikimo tep reikalingų vaikų. E tavuletinio popieriaus reklamas iš viso nėra. Prie bolševikų iš pradžių tavuletinio popieriaus suvis negamindavo, popieriaus trūko knygom ir sąsiuviniam. Laikraščiai išeidavo mažiukai, tik dviejų lapų, ale i juose spausdindavo vadų i net viso politbiuro nuotraukas. Tai kai nebuvo tavuletinio popieriaus, ažupakaliams šluostyt plėšydavo laikraščius. Valdžia susprotėjo, kad negerai, kai vadų portretais braukoma po šūdinus ažupakalius, i pradėjo gamint tavuletinį popierių. Tik nedaug gamindavo, sunku būdavo jo gaut net mieste, e kaiman visai nepaduodavo, sakydavo, kad kaime po ranka yra i žolelė, i lapelis, i šiaudelis. E popierius buvo storas, šiurkštus, anas ne tik nušluostydavo, ale i pamasažuodavo. Dabar to popieriaus yra visokio visokiausio. I niekokios reklamos: kokį vartoti darbo dienomis ir kokį per šventes; kokį dieną i kokį naktį; kokį, kai viduriai užkietėję i kokį, kai liuosi; kokį žiemą per šalčius i kokį vasarą per karščius; kokį vyram i kokį moterim; kokį dirbantiem i kokį pensininkam ir t.t. Niekam dabar iš valdžios nerūpi laisvos Lietuvos laisvo piliečio i da Europos Sąjungos nario ažupakalis. Mano kaimynas turi paskabinęs tavulete keturis ruloniukus įvairių rūšių popieriaus i kiekvieną kartą plėšia nuo visų i iš eilės visais perbraukia. Sako, negali žinot, kada kataras veiksmingesnis. Gera jam šite tvarkyties, kai gauna didelę pensiją. Baisi duntų pastos reklama. Aiškina mergai, kad jei valys duntis su tokia pasta, tai duntys bus kap bebro. Apsaugok, Viešpatie, vyrus nuo moterų, turinčių bebriškus duntis--negyvai ažkrims. Išeina, kad turim būt budrūs, kitep reklama mus negyvai ažkrims... Savo paties mintis užrašė Adomas SUBAČIUS Nuotraukoje: LŽS narys, aktyviausias "Kūrybinės artelės" žodžio meistras Adomas Subačius LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo piešiniai "Skundas" ir "Klimato tarša"	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)