I. SVAJONĖ, LAUKIMAS IR „GLOBAL OUTREACH” PROGRAMA SU ANKETA TRISDEŠIMTYJE LAPŲ!..
Sausio pradžioje dalyvavau LŽS Kauno apskrities skyriaus susirinkime, nes buvau paprašyta įteikti gėles naujiems sąjungos nariams bei jubiliejus švenčiantiems žurnalistams. Tą dieną buvau paakinta prisiminti ir parašyti apie savo patirtus įspūdžius Jungtinėse Amerikos valstijose, kur teko laimė vienerius metus mokytis.
Jauni visada trokšta kuo daugiau patirti, pamatyti, pažinti, pamatyti tai, ko dar neregėjęs. Kaip to pasiekti? Nustebau sužinojusi, kiek daug pasaulyje yra įvairių, taip vadinamų, mainų programų, kurios labai populiarios. Ir Lietuvos moksleiviams yra galimybė vienerius metus praleisti nepažįstamoje šalyje, ten gyventi ir mokytis Man labai pasisekė, nes tapau vienos Jungtinių Amerikos valstijų ir Lietuvos mainų programos dalyve.
Šiais metais esu Kauno Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokė. Aktyvus visuomeninio gyvenimo būdas, noras bendrauti – visada man buvo ir yra „ prie širdies“. Gal dėl to, kad dar neturėdama nė trejų, visą pusmetį su mamyte gyvenau Jungtinėse Amerikos valstijose, o ir vėliau su tėveliais mėgau keliauti. Apsidžiaugiau, kai „Žalia korta“ atvėrė duris į Kanadą, bet nuliūdau, kai mūsų šeima, tenai nuvykusi „apsižiūrėti“, nusprendė, kad visur gerai, bet Lietuvoje – geriausia. Tačiau mano noras pamatyti vis naujas ar jau regėtas šalis ne tik neblėso, bet ir vis didėjo. Buvau laiminga susipažinusi su naujomis šalimis, tačiau viena yra pabūti svetimoje valstybėje savaitę, ir visai kita – gyventi ištisus metus ir tenai mokytis!
Jau daugelį metų Kauno Jėzuitų gimnazija drauge su Jungtinėmis Amerikos valstijomis įgyvendina moksleivišką mainų programą “Global Outreach”. Ši programa yra katalikiškos pakraipos, todėl, drįsčiau teigti, jog yra labai griežta.Todėl ir norintiems į JAV išvažiuoti mokytis, yra dideli reikalavimai. Pirmiausia vyksta atranka gimnazijoje, kurioje privalai gerai mokytis, būti pažangus ir pavyzdingas, o svarbiausia – aktyvus katalikas. Jau kelios dešimtys mūsų gimnazijos auklėtinių ne tik valgė baltą amerikietišką duoną, bet ir gavo naudingų moksleiviškų pamokų, kitokių nei Lietuvoje.
Nuo penktos klasės vis stebėdavau moksleivius, grįžusius iš Jungtinių Amerikos valstijų. Man atrodė, kad jie kitaip bendrauja, daugiau šypsosi ir yra labai aktyvūs. Buvusių “amerikiečių” laisvumas ir pasitikėjimas savimi, žavėjo mane ir svajojau apie mokymąsį JAV. Bet to reikėjo laukti ilgai, nes “Global Outreach” programa yra skirta tik baigusiems dešimt klasių. Kai atėjo ”mano metas”, galvojau, kad užtenka didelio noro, anglų kalbos mokėjimo ir plačios šypsenos ,,amerikonams” sužavėti… Tačiau ne tik manęs, bet ir kitų bendraminčių jau pačioje mūsų gimnazijoje laukė didelis, daug nervų kainavęs konkuras.
Užduotys atrodė lyg ir paprastos, sakysime, reikėjo užpildyti anketą. Net trisdešimtyje lapų – įvairiausi, net psichologiniai klausimai, kad atsiskleistų asmenybė, jos privalumai ir trūkumai… Sekantis žingsnis buvo į JAV atstovybę Vilniuje. Tenai buvo savotiškas “interviu”, kurį iš manęs ir kitų moksleivių ėmė specialiai iš Amerikos atvykę minėtos mainų programos organizatoriai. Jiems lietuviškas “blatas”, “pakyšėlės” ar “garsių žmonių” rekomendacijos – neegzistuoja. Neslėpsiu ir prisipažinsiu, buvo nelengva, net sunku angliškai pristatyti save kaip puikią kandidatę, norinčią, galinčią ir sugebančią atstovauti Lietuvą Jungtinėse Amerikos valstijose, o svarbiausia – tenai gerai mokytis ir užsispyrusiai semtis patyrimo užklasinėje veikloje. Jaudulys ir konkurencija bandė pakišti koją, nes mūsų, norinčių išvažiuoti, vien tik paskutiniame etape buvo beveik trisdešimt, o “Global Outreach” galėjo priimti tik penkis leituvaičius…
Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Po kelių savaičių gavau elektroninį laišką, jog Amerikoje, Wiskonsino valstijoje jau nekantriai manęs laukia šeima, kuri priims, apgyvendins pas save, palydės į naująją mokyklą, padės susipažinti su amerikiečių gyvenimu, šios valstybės tradicijomis bei kultūra.
Pirmoji mano svajonė išsipildė…O kaip sekėsi JAV, kaip aš tenai gyvenau, kokia šios šalies švietimo sistema, kokie už Atlanto pliusai ir minusai mano požiūriu, mokant ir auklėjant jaunąją kartą, pabandysiu parašyti kituose pasakojimuose.
Nuotraukose: Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokė Salomėja Karvelytė (viršuje, dešinėje) įgyvendinusi savo svajonę ir metus praleidusi Jungtinėse Amerikos valstijose
Nuotraukos iš asmeninio S. Karvelytės albumo
