2021 m. rugpjūčio 2 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Tema žurnalistams. Kaip gimnazistas atranda “naujas amerikas”?

Salomeja KARVELYTĖ, Kauno Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokė

IMG_1605_II.JPGI. SVAJONĖ, LAUKIMAS IR "GLOBAL OUTREACH" PROGRAMA SU ANKETA TRISDEŠIMTYJE  LAPŲ!..

Sausio pradžioje dalyvavau LŽS Kauno apskrities skyriaus susirinkime, nes buvau paprašyta įteikti gėles naujiems sąjungos nariams bei jubiliejus švenčiantiems žurnalistams. Tą dieną buvau paakinta prisiminti ir parašyti apie savo patirtus įspūdžius Jungtinėse Amerikos valstijose, kur teko laimė vienerius metus mokytis.

 Jauni visada trokšta kuo daugiau patirti, pamatyti, pažinti, pamatyti tai, ko dar neregėjęs. Kaip to pasiekti? Nustebau sužinojusi, kiek daug pasaulyje yra įvairių, taip vadinamų, mainų programų, kurios  labai populiarios. Ir  Lietuvos moksleiviams yra galimybė vienerius metus praleisti nepažįstamoje šalyje, ten gyventi ir mokytis Man labai pasisekė, nes  tapau vienos Jungtinių Amerikos valstijų ir Lietuvos mainų programos dalyve.

Šiais metais esu Kauno Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokė. Aktyvus visuomeninio gyvenimo būdas, noras bendrauti - visada man buvo ir yra „ prie širdies“. Gal dėl to, kad dar neturėdama nė trejų, visą pusmetį su mamyte gyvenau Jungtinėse Amerikos valstijose, o ir vėliau su tėveliais mėgau keliauti. Apsidžiaugiau, kai „Žalia korta“ atvėrė duris į Kanadą, bet nuliūdau, kai mūsų šeima, tenai nuvykusi „apsižiūrėti“, nusprendė, kad visur gerai, bet Lietuvoje – geriausia. Tačiau mano  noras pamatyti vis naujas ar jau regėtas šalis ne tik neblėso, bet ir  vis didėjo. Buvau laiminga susipažinusi su naujomis šalimis, tačiau viena yra pabūti svetimoje valstybėje savaitę, ir visai  kita – gyventi ištisus metus ir tenai mokytis!

2._n_II.jpgJau daugelį metų Kauno Jėzuitų gimnazija drauge su Jungtinėmis Amerikos valstijomis įgyvendina moksleivišką mainų programą “Global Outreach”. Ši programa yra katalikiškos pakraipos, todėl, drįsčiau teigti, jog yra labai griežta.Todėl ir norintiems į JAV išvažiuoti mokytis,  yra  dideli reikalavimai. Pirmiausia vyksta atranka gimnazijoje, kurioje privalai gerai mokytis, būti pažangus ir pavyzdingas, o svarbiausia – aktyvus katalikas. Jau kelios dešimtys mūsų gimnazijos auklėtinių  ne tik  valgė  baltą amerikietišką duoną, bet ir gavo naudingų moksleiviškų  pamokų,  kitokių nei Lietuvoje.

Nuo penktos klasės vis stebėdavau moksleivius, grįžusius iš Jungtinių Amerikos valstijų. Man atrodė, kad jie kitaip bendrauja, daugiau šypsosi ir yra labai aktyvūs. Buvusių “amerikiečių”  laisvumas ir pasitikėjimas savimi,  žavėjo mane ir svajojau apie mokymąsį JAV. Bet to reikėjo laukti ilgai, nes “Global Outreach” programa yra skirta  tik baigusiems dešimt klasių. Kai atėjo ”mano metas”, galvojau, kad užtenka  didelio noro, anglų kalbos mokėjimo ir plačios šypsenos ,,amerikonams" sužavėti… Tačiau ne tik manęs, bet ir kitų bendraminčių jau pačioje mūsų gimnazijoje laukė didelis, daug nervų kainavęs konkuras.

Užduotys atrodė lyg ir paprastos, sakysime, reikėjo užpildyti anketą. Net trisdešimtyje lapų - įvairiausi, net psichologiniai klausimai, kad atsiskleistų asmenybė, jos privalumai ir trūkumai... Sekantis žingsnis buvo į JAV atstovybę Vilniuje. Tenai buvo savotiškas “interviu”, kurį iš manęs ir kitų moksleivių ėmė specialiai iš Amerikos atvykę minėtos mainų programos organizatoriai. Jiems lietuviškas “blatas”, “pakyšėlės” ar “garsių žmonių” rekomendacijos - neegzistuoja. Neslėpsiu ir prisipažinsiu, buvo nelengva, net sunku angliškai pristatyti save kaip puikią kandidatę, norinčią, galinčią ir sugebančią atstovauti Lietuvą Jungtinėse Amerikos valstijose, o svarbiausia – tenai gerai mokytis ir užsispyrusiai semtis patyrimo užklasinėje veikloje. Jaudulys ir konkurencija bandė pakišti koją, nes mūsų, norinčių išvažiuoti, vien tik paskutiniame etape buvo beveik trisdešimt, o “Global Outreach” galėjo priimti tik penkis leituvaičius...

DSC00252_II.JPGViskas gerai, kas gerai baigiasi. Po kelių savaičių gavau elektroninį laišką, jog Amerikoje, Wiskonsino valstijoje jau nekantriai manęs laukia šeima, kuri priims, apgyvendins pas save, palydės į naująją mokyklą, padės susipažinti su amerikiečių gyvenimu, šios valstybės tradicijomis bei kultūra.

 Pirmoji mano svajonė išsipildė...O kaip sekėsi JAV, kaip aš tenai gyvenau, kokia šios šalies švietimo sistema, kokie už Atlanto pliusai ir minusai mano požiūriu, mokant ir auklėjant jaunąją kartą, pabandysiu parašyti kituose pasakojimuose.

Nuotraukose: Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokė Salomėja Karvelytė (viršuje, dešinėje) įgyvendinusi savo svajonę ir metus praleidusi  Jungtinėse Amerikos valstijose

                                                Nuotraukos  iš asmeninio S. Karvelytės albumo




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)