Ar žiniasklaida gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui?

Valiusaitis II (2)_1.jpgKrašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė praėjusiais metais pristatė Seimui Nacionalinio saugumo strategijos projektą, kurį parlamentas pavasario ir rudens sesijose svarstė. Tarp kitų dalykų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, yra minima korupcija, informacinės erdvės pažeidžiamumas, įslaptintos informacijos nutekėjimas arba nutekinimas, vertybių krizė. Šie pavojų valstybės interesams ir demokratinėms valdžios institucijoms keliantys iššūkiai daugiau ar mažiau, tiesiogiai ar netiesiogiai siejami taip pat ir su žiniasklaidos raiška.

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis, vertindamas šį projektą pastebėjo, kad nacionaliniam saugumui ypač aktualus aspektas – informacinės atakos. Jis priminė 2005 metais Lietuvos teritorijoje sudužusio Rusijos naikintuvą Su-27 istoriją, kai per kelias dienas, jo žodžiais, „buvo įjungta didžiulė propagandinė informacinė mašina“. Pasak Matonio, „suvokta, jog informacinė erdvė valdoma iš už sienos ir kad esant nebrandžios pilietinės visuomenės sąlygoms, nepilietinė visuomenė gali būti labai lengvai manipuliuojama klišėmis ir išoriškai patraukliais informaciniais metodais“.

Ar gali būti taip, kad pati žiniasklaidos raiška, dėl susiklosčiusių politinių, ekonominių, socialinių ir kitų sąlygų galėtų, kai kuriais atžvilgiais, kelti grėsmę nacionaliniam saugumui?

Apie tai  sausio 10 d. (antradienį) 10.05 val. „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.

Laidoje dalyvauja Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma, ekonomistas, politikos apžvalgininkas prof. Povilas Gylys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius ir politikos apžvalgininkas Darius Kuolys bei buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius, visuomenės procesu komentatorius Jurgis Jurgelis.

„Žiniasklaidos anatomija“ yra bendras „Žinių radijo“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos projektas. Redaktorius ir vedėjas Vidmantas Valiušaitis

Panašūs straipsniai