Šiandien be TV nebeįsivaizduojame gyvenimo. Ji užpildo sutuoktinių vakarus ir net auklėja vaikus, bendrauja su vienišais žmonėmis, linksmina susirinkusiuosius į šeimos šventes, perša įvairiausias gėrybes ir paslaugas. Suprantama, kad televizorius, tapęs kone kiekvienos šeimos visateisiu nariu, sulaukė ir mokslininkų dėmesio. Ypač tų, kurie bando rasti kelius laimingesnės visuomenės link. Pirmiausia aiškinamasi, kas ir kiek laiko žiūri į televizoriaus ekraną bei kokį džiaugsmą patiria tai darydamas.
Nustatyta, kad išsivysčiusiose šalyse televizoriui skiriama vis daugiau laiko. Šveicarų mokslininkai Bruno ir Claudia Frey’ai pateikia duomenis, kurie rodo, jog europiečiai prie TV ekrano praleidžia vidutiniškai 3,5 val. per dieną, o JAV gyventojai – net 4 valandas. Yra nemažai žmonių, kurie televizoriui žiūrėti skiria daugiau laiko nei darbui.
Kokiomis psichologinėmis savybėmis pasižymi žmonės, didžiąją laisvalaikio dalį neatsitraukiantys nuo televizoriaus ekrano? Psichologo T.Schellingo nuomone, juos vienija įvairių gebėjimų stoka. Todėl jie ir renkasi veiklą, kuriai reikia mažiausiai pastangų. TV laidoms stebėti nereikia planuotų išlaidų, numatyti maršruto kaip kelionėms, nereikia gebėjimų, be kurių nepavyktų žaisti krepšinio ar golfo, nereikia bendravimo įgūdžių, kurie praverstų kokiame nors klube. Psichologas taip pat pastebi, kad pernelyg ilgas televizoriaus žiūrėjimas tapatus priklausomybei. Priklausančiam nuo ko nors asmeniui įdomu tik „tai”, suteikia malonumą tik „tai”, svarbiausia yra tik „tai”. Vietoj „tai” galima įrašyti daug ką – narkotikus, alkoholį, tabaką. Galima ir televiziją.
Priklausomybę turintis žmogus paprastai mano esąs laisvas ir galįs bet kada jos atsisakyti. Žvelgiant iš šalies, atrodo kitaip. Daugelio anekdotų tema – šeiminiai barniai dėl televizoriaus pultelio – tik patvirtina, kad yra ne vienas, kuriam išleisti jį iš rankų, atiduoti kitam – tolygu pralaimėjimui, skaudžiai netekčiai.
Priklausomas nuo ko nors žmogus iš tikro nėra laimingas, bet kartais patiria malonumą. JAV atliktas tyrimas, kurio metu lyginta, kiek žmogų gali pradžiuginti įvairi veikla. Ji vertinta balais – nuo 0 (jokio malonumo) iki 10 (džiūgavimas ir euforija). Tyrimas parodė, kad žmogus, leidžiantis laisvalaikį taip, kaip mėgsta ir kaip jam yra įprasta, vidutiniškai surenka 7 balus. Televizoriaus žiūrėjimas suteikia 4,2 balo.
Televizija nesuteikia daug malonumo, todėl lengva numanyti, kad žmonės, žiūrėję televizorių mažiau nei pusvalandį per dieną, buvo akivaizdžiai laimingesni nei kiti. Tyrimai patvirtino – kuo ilgiau žiūrimos televizijos laidos, tuo menkesnis pasitenkinimas gyvenimu. Nors tokia išvada dar turėtų būti tikslinama, nes galima įtarti, kad žmonės ne todėl yra nelaimingi, kad žiūri TV, o nelaimėliai tiesiog neturi kitų pramogų. Vis dėlto, jeigu kas nors į televizoriaus ekraną spokso daugiau nei 5 valandas per dieną, galima drąsiai teigti – jis nusivylęs ir savimi, ir aplinkiniais.
Lietuvos piliečiai nėra itin laimingi. 2008 metais buvo paskelbti tyrimo „World Database of Happiness” duomenys. Pagal juos Lietuva atsidūrė 26-oje vietoje iš 27 Europos Sąjungos narių. Savo gyvenimo kokybę lietuviai įvertino 4,9 balo iš 10. Nelaimingesni buvo tik bulgarai, kurių to meto laimės indeksas buvo 4,4.
Todėl nestebina, kad lietuviai, kaip rodo minėtasis tyrimas, vidutiniškai televizorių žiūri kone 4 valandas (207 minutes) per dieną. Vyrai tai daro kiek mažiau – 188 minutes, o moterys – 223. Turintieji aukštąjį išsilavinimą televizija domisi mažiau nei turintieji tik aukštesnįjį, pensininkai – dviem penktadaliais ilgiau nei jaunimas.
Liūdniausiai turbūt gyvena našliai ir našlės. Jie yra ir absoliutūs TV žiūrėjimo rekordininkai – kasdien vidutiniškai 305 minutės. Tikėtina, kad smarkiai užsiėmę ir randantys nemažai pramogų yra studentai ir studentės. Jie televizijai teskiria 115 minučių.
Skaičiai gana iškalbingi ir skatina nors retkarčiais užduoti sau klausimą: „Jei būčiau tikrai laimingas(-a), ar skirčiau savo laiką žiūrėti TV, o gal užsiimčiau kuo kitu?” Ir, žinoma, pamėginti gyventi taip, kaip gyvena mūsų įsivaizduojamas sėkmingas, mylimas ir mylintis, sveikas ir linksmas, t. y. laimingas žmogus.
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys piešinys
