Buvo laikai, kai televizijos parengdavo programą, o paskui nekantriai laukdavo žiūrovų reakcijos, t.y. reitingų. Paskui laikai pasikeitė ir viskas pasisuko: reitingai tapo tiksliau už orų prognozę nuspėjami, o laidų rengėjams liko ginčytis tik dėl dešimtųjų žiūrovų procento dalių. Tačiau! Išliko per metus viena vienintelė diena, kai prognozės nežinomos.
Ta diena artėja. Ji išauš lygiai po savaitės. Ir vadinsis visai ne diena, o televizine Naujųjų naktimi. Ar gali būti, kad šiemet būtų kitaip nei pernai ar užpernai?
Prieš atsakydamas į šį retorinį klausimą pranešu: puikiai žinau, kad žmogus, iš anksto (!) kritikuojantis televizijas (ir dar šventų Kalėdų išvakarėse!), yra geresniu atveju neišmanėlis bambeklis, o blogesniu – senas ožys. Abiem šiais epitetais prieš dvylika mėnesių ir vieną savaitę buvau apdovanotas po naujamečio dviejų televizijų benefiso. Mat abi tvirtino, kad tas visiems mums pažįstamas raudonšvarkis dainininkas jų šventinėje laidoje dainavo tiesiogiai: vienoje 0 val. 40 minučių, o kitoje – 0.44. Tą pačią dainą!
…Maestro Virgilijus Noreika Naujųjų naktį visuomet dainuoja tik vienoje televizijoje. Rytis Cicinas – visuomet dviejose. „Mango” mergaitės – tose, kurios pakviečia. Majestrisė Džordana – tose, kuriose gali. Pagal seną tradiciją šventiniuose ekranuose dar turėtume išvysti keletą niekuomet neįsimenamų pilvo šokėjų, vieną ar du ugnies spjaudytojus ir – būtinai – pilietį su lietuvišku smaugliu ant kaklo.
Ar gali būti, kad viso to nebus? Ir kad nedalyvaus mūsų šventėje – prie mūsų stalo ir mūsų televizoriuje – tie, kurie ir taip itin dažnai mūsų namuose svečiuojasi? Turiu omeny valdžios žmones.Prezidentė – taip. Jai tai priklauso pagal pareigas. O kiek išvysime tų kitų? Rinkimams besiruošiančių? Jau dabar galite su žmona lažintis: bus programoje Andrius Šedžius ar nebus? O Žilvinas Šilgalis? O Donata Meiželytė? O kokia TV išdrįs – toliaregiškai – naujametėn laidon pakviesti jau beveik reabilituotą Nušalintąjį Prezidentą?
Nuoširdžiai atsiprašau tų, kurių nepaminėjau. Ir tų Seimo narių, kurių nei jūs, nei šio rašinio autorius iš veido nepažįsta. Kaip tik šiuo metu turiu atsivertęs tautos išrinktųjų sąrašą. Apibrėžiau pieštuku daugiau nei trisdešimt (!) tų nematytų ir negirdėtų piliečių pavardžių.
Variantas pirmas: gal blogai jie dirba, kad televizijos jų net per šventes nerodo? Variantas antras: turbūt jie geriausiai dirba, nes TV jiems net per Naujuosius nerūpi? O išvada viena: reikėtų juos – nors per Naujuosius – pakalbinti. Bet žinau: vietos jau išdalytos – nepakalbins…
Bet laikas prie naujamečių TV programų grįžti. Jos jau baigtos ir į lentynėlę padėtos. Laukia. Rodos, nieko nebepakeisi. Nors precedentas yra. Iš senų senų laikų atklydęs. Kitados, kai Lietuvoje buvo tik viena televizija ir tik vienas tos televizijos Vadas, buvo ir tautai parengta bei su partine valdžia suderinta naujametė TV programa. Sveikinimai. Puošnūs diktoriai. Jaunas Stasys Povilaitis. Agitmeninė brigada. Ir šuniukų cirkas.
Ir viskas būtų gerai, jei ne vienas humoristas, pasijuokęs iš nevykėlio medžiotojo. Baisus tais laikais (nes politikai ir tada medžiojo) netaktas! Po programos peržiūros (gruodžio 30-ąją) Vado sprandas buvo vyšnių likerio spalvos: dėl to medžiotojo liepė šiukšlių dėžėn išmesti visą programą.
– Tai ką tautai rodysime? – nedrąsiai paklausė programų direktorius.
– Paimkite tą dėžę iš mano lentynos ir rodykite, – pasakė Vadas.
Todėl Naujųjų naktį dainavo Emilis Dimitrovas, saksofonavo Slovačekas, šoko VDR baletas. Buvo čigonai iš Vengrijos ir Karelas Gotas su apsinuoginusiomis (šiek tiek) čekėmis. Ir sausio pirmąją lietuviai sakė: „Na, faina vakar buvo programa!” Bet tai buvo seniai…
Vladimiro Beresniovo piešinys „Žurnalistinė Naujųjų metų emblema”
