Almanache „Žurnalistika 2011“ – gausu įdomių straipsnių, naudingos informacijos. Leidinyje apie laisvės dilemas Lietuvos žurnalistikoje svarsto idėjų istorikas, filosofas Leonidas Donskis, apie pajuodusį žiniasklaidos veidrodį rašo interneto dienraščio Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas. Žurnalistikos etikos ribas brėžia žurnalistas ir rašytojas Laimonas Tapinas, o apie žiniasklaidą ir teismą dėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas.
Dar kartą apie nepilnamečių asmens duomenis žiniasklaidoje aiškina Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, apie žiniasklaidos savitvarką rašo LŽS Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas. Dr.Audronė Nugaraitė supažindina su moderniąja žurnalistika ir profesionalumo standartų paieškomis, o jaunoji kolegė Justina Dirsytė – su trijų žiniasklaidos priemonių („Veido“, „Alytaus naujienų“, „Verslo žinių“) akcininkais ir jų įtaka formuojant leidinių turinį, jų požiūrį į užsakomuosius straipsnius.
Žurnalistė Simona Petronytė išsamiai supažindina su piliečių žurnalistikos projektais Lietuvoje. LŽS Šiaulių skyriaus pirmininkė Jūratė Sobutienė, kalbindama „Tauragės žinių“, „Elektrėnų kronikos“ ir „Gyvenimo“ (Prienų raj.) redaktores atskleidžia regioninei žiniasklaidai tenkančius nūdienos iššūkius. Leidinyje spausdinami šalies laikraščių ir žurnalų tiražai. 2011 m. Lietuvos žiniasklaidos rinką nušviečia „Verslo žinių“ žurnalistė Agnė Gintautaitė, apie Latvijos žiniasklaidos priemonių situaciją leidiniui parašė vyriausioji žurnalo „Ir“ redaktorė Nellija Ločmele, apie žurnalistus Baltarusijoje – Viktoras Denisenko.
Meno kūrėja Aldona Žemaitytė subtiliai perteikia dinamišką žurnalisto, meno istoriko, rašytojo Juozo Keliuočio dvasią. O kolega Domas Šniukas užpildė net kelias spaudos žurnalistikos istorijos spragas – per žinomo ir įdomaus likimo žurnalisto Simo Miglino biografiją atskleidė spaudos žurnalistų veiklą nacių okupacijos metais. Jis taip pat surinko faktus, liudininkų prisiminimus apie tai, kaip aštuonis mėnesius (nuo 1991 m. sausio 11–osios iki rugpjūčio pučo) dirbo iš Spaudos rūmų išguiti bei kitų leidinių žurnalistai, poligrafininkai. Iš pirmų lūpų sužinome, kaip gimė unikalus, Lietuvos žurnalistikoje precedento neturintis leidinys „Laisva Lietuva“, kokio laikraščio vadovybė atsisakė prie jo prisidėti, kaip suktasi iš itin keblios situacijos, kai laisvoji Lietuvos spauda neteko labai svarbios poligrafinės bazės ir ritininio popieriaus. Spausdinami ir žurnalistų Jūros Baužytės, Algimanto Degučio, Adolfo Užos anų dienų liudijimai.
Nepamiršti ir šiandienos žurnalistai. Tiek tie, kurių darbai įvertinti garbingomis premijomis (Vytas Urbonas ir Julija Šliažienė, V.Kudirkos ir V.Gedgaudo premijų laureatai), tiek tie, kuriems didžiausias atlygis – skaitytojų „ačiū“ („Respublikos“ žurnalistė Danutė Šepetytė).
