VLADIMIRAS
BERESNIOVAS:
,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU "
Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...
***
Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.
***
Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...
***
Čia Lietuva...
„Čia Lietuva,
Čia lietūs lyja“.
Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas
Ašaras praryja...
Gyvenimas – „kakus“...
Katinas pieną laka,
Širdis smarkiai plaka.
Nuo kaukolinės apakus,
Gyvenimas tapo... „kakus“.
***
Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“
LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei
ADOMAS SUBAČIUS: GRAUDŪS VERKSMAI IR DANTŲ GRIEŽIMAS (IŠTRAUKA IŠ”PABIRŲ” APIE DARBĄ LEIDYKLOJE
III. SUMAKULATŪRINTAS KUKURŪZNIKAS IR SUDRASKYTA GEOGRAFIJA
Didžosios 1964 metų nelaimės neaplenkė ir didžiojo Didingosios komunizmo programos kūrėjo, dėl nuopelnų imperijos žemės ūkiui paskelbto Kukurūzniku, Nikitos Sergejevičiaus. Toks išmoningas ir tvirtas vyras buvo, tokią svaiginančią programą sukūrė, Kazachstano dykynes įsavino, Gagariną kosmosan iškėlė, visą Ameriką jei ne raketomis, tai bato kulnu į tribūną sudrebino... Ir nei iš šio, nei iš to staiga buvo ne tik išmestas iš šventojo sosto, bet ir išrašytas iš vienintelės partijos. Šis vardas pasidarė trefnas ir viešai neminėtinas, aišku, išskyrus anekdotus. Bet kai gerai pagalvoji...
Galvot galima visaip, bet šitoji pamokymų mokytojams knyga įstrigo. Juk joje ne sykį ir ne du buvominimas šis suniekintas vardas. Programa gera, anot šitos knygos mokytojams, “tai konkretus, moksliškai pagrįstas komunizmo statybos planas”. Vien dėl šio vardo 12-os leidybinių lankų knygą, išspausdintą 2 tūkst. egzempliorių ne kažin kokiame popieriuje ir menkai įrištą, teko, valdiškai sakant, atiduoti į makulatūrą. O pati programa dar ilgai buvo vykdoma. Anot kito proletarinio rašytojo, pražūsim mes, nepražus darbai. Deja, didingajam didingosios programos kūrėjui neatsirado tinkamo įpėdinio, kuris būtų pajėgęs... Bet kai bent kiek apie tai pagalvoji, tai į tokius niekus tik ranka numoji.
Knygą vertė G. Žaliukas. Bet jis dėl jos sumakulatūrinimo nenukentėjo. Jam buvo išmokėtas visas priklausantis honoraras. O kai gerai pagalvoji, tai vargu ar nukentėjo ir mokykla. Taigi tokie nesėkmingi ir nelaimingi leidyklai buvo šie metai. Daug dantų nuo griežimo apdilo. Duok, Dieve, kad daugiau planetos taip nevykusiai nesusieitų ir tokios bėdos ant leidėjų galvų neužgriūtų!
1965 m. buvo kiek lengviau. Draskyti teko tik vieną knygą. Iš tikrųjų tokia ten ir knyga, tik 3 tūkst. egzempliorių -- tai TSRS ekonominės geografijos vadovėlis lenkų kalba. Su tais politiniais vadovėliais esti daugiau keblumų. Kaip sakyta, ir vienas kablelis gali sumenkint milijonų žmonių kūrybines pastangas. Teko pakeisti du lapus. O turint darbo ir su trim lapais, ir su 13 000 knygos egzempliorių patirtį, keiksnotis lyg ir nebuvo noro. Užtat į tris knygas buvo dėti atitaisymai, nurodant, kur kokia raidė ne savo vietoje. Tai Geometrijos papildoma medžiaga, Lietuvių kalbos rašybos žodynas ir Prancūzų-lietuvių kalbų žodynas. Paprastai žodyną sunku išleisti be klaidų atitaisymo. Jeigu tik leidėjas sąžiningas, tai ir klaidų atitaisymas. Leidykla buvo sąžininga.
1967 m. buvo jau kiek sunkesni. Sakoma, kad iš klaidų mokomasi. Deja, ne visada išmokstama. Šįkart nepasimokė ir leidykla. Vėl dėl pavadinimo teko plėšti titulinį lapą. V. Galinio ir K. Umbraso parengtame literatūros vadovėlio tituliniame lape buvo parašyta Lietuvių literatūra X klasei, ką teko keisti į Lietuvių literatūros vadovėlis X klasei. Kadangi vadovėlis ėjo 31 tūkst. egzemplotių tiražu, daugeliui teko prie jo papildomai paplušėti, o kai kam dantimis pagriežti.
Nelaimė ištiko dar vieną leidinį. Kažkas jame sukeitė vietomis iliustracijas, kažkas skaitė ir laiku to nepastebėjo, dar kažkas po laiko praregėjo. Pagal turimą patirtį buvo išplėštas ir pakeistas vienas lapas.
1968 m. iš Vadovėlių lenkų kalba redakcijos išleistos Literatūros mokymo priemonės IX klasei plėštas paskutinis lapas su metrika. Pasirašant leidinį spaudai, redaktorė iš Vilniaus telefonu pranešė vertėjų pavardes, kurias kažkas ir įrašė į metriką. Deja, tas kažkas įrašė klaidingai. Visa laimė, kad knyga buvo išspausdinta tik 2 000 egz. tiražu.
1969 m. buvo irgi neramūs. Skaitinų VI klasei vadovėlyje daug nemalonumų pridarė viena nedidelė, plonutė raidė i. Jinai kažkaip nepateko ten, kur turėjo patekti. Vietoj Vincas Krėvė-Mickevičius, buvo išspausdinta Mickevičus. Šitaip iškraipyti lietuvių literatūros klasiko pavardę buvo tikrai nedora. Teko šitą nedorybę ištaisyti doru lapo plėšimu. Tikrai doru, nes knyga buvo išspausdinta 33 tūkst. egzempliotių tiražu. Nedoru darbu tokio tiražo įveikti tikrai neįmanoma.
Neišėjo sausas ir Astronomijos vadovėlis. Tiesa, prie teksto niekas neprikibo ir kokios eibės jame nerado. Bet ne ta puse buvo įklijuota įklija. Kadangi įklijas klijuoja spaustuvė, tai jai ir teko ją perklijuoti. Leidykla nusiplovė rankas.
Nepasisekė ir Z. Zinkevičiaus Lietuvių kalbos tarmių leidinukui. Tiksliau sakant, nepasisekė korektoriui ir redaktoriui suvaryti raides į savo vietas. Teko dėti klaidų atitaisymą. Juk nepatogu, kai kas gali pagalvoti, kad toks didelis lietuvių kalbos mokovas nemoka lietuviškai rašyti. Teko griekus prisiimti leidyklai.
1970 m. nesėkmės lydėjo Vadovėlių lenkų kalba redakciją. Plėštas Lenkų kalbos vadovėlio VII-VIII kl. lapas. Bet kai tiražas tik 3 tūkst. egzempliorių, dantų griežimo tikriausiai nebuvo.
Į Vidurinių amžių istorijos vadovėlį lenkų kalba dėtas klaidų atitaisymas. Bet kai tiražas mizernas, tai ir viršplaninės darbo sąnaudos buvo mizernos.
1971 m. kentėjo 5 tūkst. egzempliorių tiražu išleistas straipsnių rinkinys Literatūros mokymo klausimais. Kažkas kažką sudėjo ne ten kur reikėjo, taigi supainiojo tekstą, dėl ko knygai teko pakeisti net tris lapus. Todėl ir šių metų negalima laikyti labai sėkmingais.
1972 m. į Astronomijos vadovėlį dėtas klaidų atitaisymas. Gal žvaigždės buvo sumaišytos, gal planetos, dabar nepatikrinsi.
Taip buvo operuojamos sunkiomis, mirtinomis politinėmis ligomis sirgusios knygos, taip piliulėmis buvo gydomi lengvesni atvejai. Bet kartais pradėti leidiniai iš viso neišvysdavo dienos šviesos. Matant, kad besiformuojantis naujagimis vystosi nenormaliai, kad pagimdytas gali būti visai pasiligojęs ir pridaryti nemalonumų, užuot davęs naudos, tekdavo nėštumą nutraukti, moksliškai sakant, daryti abortą. Ankstesnėse ar brandesnėse vaisiaus vystymosi stadijose: atsisakyti parengto rankraščio, nutraukti darbą korektūroje ar pasirašant rinkinį spaudai. Žinoma, prieš tai surengus konsiliumą ir suderinus nuomones. Keletą tokio aborto pavyzdžių esu davęs anksčiau, čia dar pridursiu porą.
1972 m. vienas kažiek žinomas mokslininkas gamtininkas, turėjęs reikalų su paukščiais, žinoma, laukiniais, o ne su vištomis ar žąsimis, pasisiūlė parašyti knygelę mokiniams apie paukščių karaliją, taigi Žuvinto ežerą, pavadindamas šį leidinuką Mirštantis ežeras. Kodėl gi neišleidus tokio! Ir parašė, ir įteikė. Bet aprašė ne patį ežerą, o tuos laikus, kai ežero vietoje plytėjo sausuma, gyvenama ne šiuolaikinių žmonių ir ne šiuolaikinių žvėrių. Redaktorė knygą suredagavo, dailininikas A. Vitulskas gausiai iliustravo. Pasirašant leidinį į gamybą, paaiškėjo, jog autorius davė tokią valią savo fantazijai, kad ji nepaisė nė elementariausios logikos. Užgimti galėjo kažkoks iškrypėlis. Buvo sušauktas konsiliumas, ir nėštumas nutrauktas ankstyvoje jo stadijoje.
Trijų lankų leidinuką apie skulptorių Vincą Grybą “Mokinio bibliotekos” serijoje buvo pasiūlyta parašyti monografijos apie V. Grybą autoriui. Parašė ir įteikė. Nežinau, kaip monografija, bet šis leidinukas smarkiai sirguliavo. Gydytas jis iki atidavimo į gamybą 1974 09 05, gydytas ir korektūrose iki pasirašymo spaudai 1975 11 17, taigi per ilgesnį nei metai laiko tarpą. Pasirašant spaudai, vedėjui buvo patarta dar panaudoti jam gydomasiąs procedūras, bet šiam buvo taip nusibodęs tas gydymas, kad signalinį egzempliorių leidykla gavo visai pašlijusios sveikatos. Šlubavo daugelis vidaus organų. Sušauktasis konsiliumas, dalyvaujant valdžios atstovams iš Vilniaus, pasekė Spartos pavyzdžiu ir nusprendė numesti naujagimį nuo olos. Kas ir buvo padaryta.
Kai ir ne itin įtemptai pagalvoji, V. Gybas už tai tikriausiai nepyktų. Labai jis tenai buvo raudoninamas, revoliucinams, bolševikinamas, stengiantis jam visa tai primesti kaip dideles dorybes. Primesti dirbtinai, per jėgą, kai kur nesilaikant paprasčiausios logikos. Tokie buvo laikai, tos logikos daug kur nereikėjo. Bet ar dabar kitaip?
Sunkesni reikalai buvo su išspausdintų knygų sergančiais viršeliais. Viršelį ne taip paprasta operuoti -- nuplėši ir naują priklijuoti. Keletas jų tokių ir dienos šviesą išvydo. Sakysim, Geografijos skaitiniams buvo nupieštas dviejų spalvų viršelis. Viena spalva žymėjo žemynų kontūrus, kita juose gyvenančius gyvūnus. Bet spaustuvė šias spalvas išskyrė: žemynų kontūrus išspausdino pirmoje viršelio pusėje, o gyvūnus ketvirtoje, kuri turėjo būti tuščia. Išėjo nei šis, nei tas. Bet į mokyklas knyga iškeliavo.
Garsaus ateisto B. Jauniškio leidinukui lenkų kalba buvo nupieštas viršelis su poros centimetrų pločio rėmeliais, kuriuose puikavosi ornamentai ir įvairūs žmogeliukai. Tas rėmelis ketvirtoje viršelio pusėje išėjo apverstas. Taigi apsivertė ir žmogeliukai. Bet kokie ten žmogeliukai, mažučiai kaip angeliukai. O angeliukai labai tinka prie temos. Bažnyčiose jie rodomi irgi visokiomis pozomis. Antra vertus, kai gerai pagalvoji, tai ir žmonėms būdingos visokios padėtys. Todėl gal tūlas skaitytojas šito viso gal nė nepastebėjo. Žinoma, jeigu iš viso atsirado koks lenkas, skaitąs ateistinę literatūrą.
Bet nedidelių nukrypimų nuo apipavidalinimo duomenų standartų būdavo apsčiau. Tai kaina nenurodyta viršelyje, dėl ko labai pykdavo knygynų darbuotojai, tai pasirašymo spaudai data ne ta arba net tokia: 1972 VI 00, tai nėra indekso, viršelyje autoriaus pavardės, nenurodyti vertėjai, neteisingi nurodyti lankai bei tiražas, net ne tas dailininkas ir t.t., ir t.t. Tokių apipavidalinimo brokelio atvejų kasmet susidarydavo keliasdešimt, nors jaunesnieji redaktoriai buvo verčiami būti dėmesingi ir akylūs. L. Ilgūnaitei, registravusiai klaidas, išėjus į užtarnautą poilsį, leidykla pradėjo dirbti atsakingiau ir tų “nusižengimų” ėmė mažėti, o po metų kitų ir visai neliko. Kai gerai pagalvoji, tai gal irgi išėjo į pensiją. (Pabaiga)
AUDRONE NUGARAITĖ
Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.
Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.
GERUMO KOMUNIKACIJA
Rugsėjo 26 diena, antradienis
Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru.
Rugsėjo 25 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."
M. Lasinskas
***
Rugsėjo 22 diena, penktadienis
Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.
***
Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis
Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.
***
Rugsėjo 19 diena, antradienis
Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.
***
Rugsėjo 18 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor
Rugsėjo 17 diena, sekmadienis
Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.
Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.
Europos judumo savaitė (16-22 d.)
Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.
***
Rugsėjo 15 diena, penktadienis
Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.
***
Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis
Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.
***
Rugsėjo 12 diena, antradienis
Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.
***
Rugsėjo 11 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor
***
Rugsėjo 10 diena, sekmadienis
Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.
***
Rugsėjo 9 diena, šeštadienis
Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.
***
Rugsėjo 8 diena, penktadienis
Tarptautinė raštingumo diena
Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.
***
Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis
Buriuotojų diena
Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.
Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.
***
Rugsėjo 4 d,. pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman
Rugsėjo 1 d., penktadienis
Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.
Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.
***
Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis
Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.
***
Rugpjūčio 28 d., antradienis
Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.
Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.
***
Rugpjūčio 23 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka
***
Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis
Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.
***
Rugpjūčio 23 d., trečiadienis
Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.
***
Rugpjūčio 21 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis
***
Rugpjūčio 19 d., šeštadienis
Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.
***
Rugpjūčio 18 d. , penktadienis
Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.
Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis
Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.
Rugpjūčio 16 d., trečiadienis
Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.
Rugpjūčio 15 d., antradienis
Žolinė
Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.
08.12, šeštadienis
Savaitės išmintis
"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas
Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena
Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.
08.10, ketvirtadienis
Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."
08. 09, trečiadienis
Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.
08.07, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis
08.06 (sekmadienis)
Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.
08.04 (penktadienis)
Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.
08.03 (ketvirtadienis)
Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi
08.02 (trečiadienis)
Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?
Ką šiandien žadame panaudoti?
Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!
Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15
Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15