Rudeninė „Naujoji Romuva“

Alfas PAKĖNAS

Romuva2011_3vir_1__1__II.jpgIštikimi kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ skaitytojai sulaukė trečiojo – rudeninio – šių metų numerio, prasidedančio Fiodoro Dostojevskio išmintimi: „Būti žmogumi tarp žmonių ir išlikti juo visada, esant bet kokioms nelaimėms, nenusiminti ir nenusidėti – štai gyvenimo prasmė ir paskirtis.“ Žurnale plačiai minimas šio rusų rašytojo 190-metis: spausdinamas jo žmonos Anos Dostojevskajos knygos „Atsiminimai“ fragmentas, kurį iš rusų kalbos vertė Andrius Konickis, bei Margaritos Varlašinos esė, primenanti „Margų raštų“ dar 2005 m. išleistą rusų emigranto, literatūrologo Marko Slonimo (1894-1976) knygą „Trys Dostojevskio meilės“. Autorė teigia, kad M. Slonimo knyga tenkina skaitytojo smalsumą, „bet svarbiausio dalyko – Dostojevskio genialumo – psichoanalitinė instinktų „medžioklė“ nepajėgi atskleisti: tai kaip buvo mįslė, taip ir liko“.

Vienas nuolatinių kultūros gyvenimo žurnalo bendradarbių, filosofas Antanas Andrijauskas skaitytojui pateikia išsamią studiją „Amžinybės ilgesys indų estetikos ir meno tradicijoje“. Jis rašo, kad „senovės Indijos estetinės minties ir meno tradicija yra unikali savo turtingu idėjų ir meno formų pasauliu, tūkstantmečiais gyvavusių estetinių idealų ir meninės kūrybos nuostatų tęstinumu“.

Įdomūs Vlado Žuko ir Remigijaus Venckaus rašiniai apie du žinomus dailininkus. Pirmasis pasakoja apie Stasį Ušinską, antrasis – apie Arvydą Kašauską. Algė Gylienė, Sigita Grabliauskaitė ir Raimonda Simanaitienė nuvalo užmaršties dulkes nuo dailininkės Filomenos Ušinskaitės (1921-2003) atminimo. Jų parengtame straipsnyje „Filomena Ušinskaitė: kūrybinių siekių kelyje“ pasakojama apie šią patrauklią asmenybę – dailininko S. Ušinsko seserį: „Dabartiniame Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete, trečiame aukšte, anuomet buvo Filomenos Ušinskaitės asmeninė studija. Kokia įdomi tai buvo patalpa! Palei sienas stovėjo lentynos, jose buvo išrikiuoti pačios mokytojos, mokinių ir brolio Stasio sukurti stiklo darbai. Kampe stovėjo stiklo degimo krosnis, trintuvė dažams maišyti, o centre – rytietiškas stalelis. Ant jo kolboje buvo verdama kava, svaiginantis jos aromatas pasklisdavo po visą mokyklą… Visi prisimena ir neatskiriamą dailininkės atributą – papirosų „Laika“ pakelį. Bet, žinoma, svarbiausia čia buvo pati studijos šeimininkė – labai graži, nepaprastai elegantiška…“ Spalvotoje žurnalo įklijoje spausdinami trys F. Ušinskaitės tapyti darbai: „Mergaitė“, „Motina“ ir „Pavasaris“.

Profesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis pateikia dar vieną rašinį su rubrika „Asmenybių galerija“. Šį kartą pasakoja apie mokslininkę, VDU garbės daktarę Mariją Gimbutienę (1921-1994). Kaip visada, gyvas, intriguojantis ir informatyvus šio skaitytojų pamėgto autoriaus darbas.

Žurnale yra ir kitų įdomių, reikšmingų publikacijų – Algirdo Grigaravičiaus „Jonas Basanavičius, senoji lietuvių kultūra ir krikščionybė“, Gintaro Lučinsko „Lietuvos laisvės armija – partizaninio karo pradininkė Dzūkijoje“. Spausdinama Aivaro Veiknio, Rasos Kutkaitės, Juliaus Kelero ir Montės eilėraščių, Kazio Sajos prozos, pateikiama dailininkų Elenos Kniūkštaitės, Arvydo Kašausko, Naglio Karvelio, Stasio Ušinsko darbų bei Zitos Šliogerienės rudenišku liūdesiu dvelkiančių meninių nuotraukų. 

 

Panašūs straipsniai