Lietuvos radijo ir televizijos komisija Vilniuje surengė konferenciją „Paskutiniai analoginės antžeminės televizijos metai – liko 346 dienos“, kurioje dalyvavo beveik 60 šalies suinteresuotų organizacijų atstovų. Tiesa, masinės informacijos priemonių korespondentų nebuvo, nors įdomių temų jie tikrai būtų išgirdę.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Paulius Subačius įžanginiame žodyje pažymėjo, kad 2012 metų spalio 29 dieną trečią valandą nakties kai kurių šalies gyventojų televizorių ekranuose pasirodys taip vadinamas „sniegas“, nes ne visos šeimos pasirūpins, kad galėtų matyti skaitmeninę televiziją. Juo labiau, kad tyrimai byloja, jog pusė iš visų apklaustųjų teigia, kad lauks paskutinės minutės. Paskaičiuota, kad šalyje apie 80000 šeimų turės įsirengti skaitmenminę įrangą. Kai kurie retransliuotojai net pranašauja, kad kils žmonių „maištas“, kai savo televizoriuose jie nepamatys vaizdo. Taip neatsitiks, tačiau žiniasklaida turi ne tik reklamuoti, kad reikia televizoriams „priedėlių“, bet ir populiariai aiškinti, kad, sakysime, kabelinių televizijų vartotojų tai neliečia. Jie matė ir matys TV. Tačiau kai kurie retransliuotojai, pasinaudodami naująja skaitmeninės televizijos Lietuvoje era, nori iš to turėti pelną. Tai išryškėjo konferencijoje kilęs ginčas tarp TEO LT generalinio direktoriaus pavaduotojo Nerijaus Ivanausko (pranešimo teme „Skaitmeninė televizija – dabarties aktualijos ir ateities perspektyvos“) ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentės Vaivos Žukienės (pranešimas „Kaip vyksta skaitmeninės televizijos viešinimas?“).
LRTK Ryšių su visuomene ir užsienio skyrius taip komentuoja renginį: „Surengti tokią konferenciją komisiją paskatino tai, kad likus mažiau nei metams iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo, vis dar kyla nemažai su perėjimu prie skaitmeninės antžeminės televizijos susijusių klausimų, aktualių tiek transliuotojams, tiek žiūrovams, tiek pačioms rinką reguliuojančioms institucijoms.
Konferencijoje dalyvavę radijo ir televizijos rinką prižiūrinčių institucijų, transliuotojų ir retransliuotojų, siuntėjų bei juos vienijančių organizacijų atstovai kalbėjo apie skaitmeninės televizijos dabarties aktualijas ir ateities perspektyvas, aptarė, kas jau padaryta ir ką dar reikia padaryti norint sklandžiai pereiti prie skaitmeninės antžeminės televizijos.
Konferencijos dalyviai skaitė pranešimus apie šią sritį reguliuojančius teisės aktus bei galimas jų pataisas, skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų diegimo ir plėtros planus, visuomeninio transliuotojo skaitmenines perspektyvas, apie transliuotojų bei retransliuotojų ateitį, visuomenės interesus ir lūkesčius.
Paliesta regioninių televizijų problema, šių televizijų galimybės išlikti išjungus analoginę antžeminę televiziją, aptarta Susisiekimo ministerijos organizuojama skaitmeninės TV viešinimo koncepcija, diskutuota konkurencijos tarp transliuotojų ir retransliuotojų klausimais. Kartu prieita išvados, jog visiems reikia kelti bendrus tikslus ir siekti, kad žiūrovai po 2012 m. spalio 29 d. neliktų be televizijos, galėtų pasirinkti jiems priimtiniausią televizijos žiūrėjimo galimybę bei programų įvairovę.
Kartu buvo pasidžiaugta, kad nepaisant kai kurių problemų, perėjimas prie skaitmeninės televizijos vyksta sklandžiai, skaitmeninės TV tinklai aprėpia beveik visą Lietuvos teritoriją ir gyventojai jau dabar gali matyti skaitmeninę antžeminę televiziją visoje Lietuvoje.”
Susipažinti su konferencijos pranešimais – Algimanto Kaziliūno (LRTK) „Analoginės televizijos išjungimas ir visuomenės interesas”, Linos Petraitienės (UAB TNS LT) „Ar po metų užtems televizorių ekranai?” ir Mindaugo Žilinsko ( RRT) „DTT tinklų diegimo ir plėtros planai iki 2015 m. liepos 1 d.“ galima internetinėje svetainėje www.rtk.lt
Nuotraukoje LRTK konferencija Vilniuke; Dailininko Algimanto Snarskio (“Ūkininko patarėjas”) piešinys „Skaitmeninis televizorius”.
